Rescuers of Jews
Dobilaitė Matilda
MATILDA DOBILAITĖ (1896–1970)
Prieš karą žydų Tabarišskių šeima gyveno Vilkaviškyje. Tai buvo gerai žinoma šiame mieste šeima. Mejeris Tabarišskis su broliu Benia turėjo aliejaus spaudyklą. Ši šeima laikėsi žydų tradicijų, buvo sionistinių pažiūrų, aukojo Erec Izraelio kūrimui. 1937 m. Mejeris Tabarišskis buvo nuvykęs į Palestiną, bet kadangi turėjo žmoną ir dvi mažas dukreles, nesiryžo repatrijuoti. 1941 metais birželio 22 dieną naciams užėmus Vilkaviškį, iš karto prasidėjo miestelio žydų persekiojimas. Liepos 28 dieną per masines žudynes buvusiame sovietų poligone buvo sušaudyta didžioji dalis (500–600) Vilkaviškio žydų (vyrų). Tabarišskių šeimai tąkart pavyko išvengti mirties, tačiau per antrąją akciją rugsėjo 24 dieną Mejeris Tabarišskis su žmona Sima ir vyresniąja dukra Tania buvo nužudyti. Mažoji Tabarišskytė šešerių Liudmila per stebuklą išliko gyva, bet netrukus su dar keliolika žydų – vyrų, moterų ir vaikų – buvo uždaryta į mirtininkų kalėjimą. Vilkaviškietė Matilda Dobilaitė, dirbusi Vilkaviškio parapijos klebono Adomo Povilaičio šeiminke iki kol jis išėjo į pensiją, prieš karą gerai pažinojo žydų Mejerio ir Simos Tabarišskių šeimą. Matilda ėmėsi gelbėti Liudmilą. Ji kreipėsi į valdžią, teigdama, kad mergaitė nėra žydė, tiesiog ją auginusi žydų šeima. Kol buvo nagrinėjamas Matildos pareiškimas, ji kasdien lankė Liudmilą, nešdavo maisto, guosdavo mergaitę. Po penkių mėnesių Liudmila buvo paleista ir atiduota Matildai. Liudmila buvo pakrikštyta ir gavo Teresės vardą, globėja ją išmokė melstis ir kiekvieną sekmadienį vesdavosi į mišias. Matilda pragyvenimui užsidirbdavo siūdama ir virėjaudama. Kol ji būdavo išėjusi darbuotis, Liudmila sėdėdavo namuose. Kadangi Liudmila Teresė karo metais negalėjo lankyti mokyklos, globėja mergaitę skatino mokytis namuose savarankiškai. Matilda Tabarišskių dukrelę slapstė trejus metus. Liudmila ir po karo liko su Matilda iki 1950 metų, kol ją susirado teta ir išsivežė į Sankt Peterburgą (tuometį Leningradą).
Matilda Dobilaitė 2009 metais pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole
VVGŽM, GS, f. 1, b. 2110
Prieš karą žydų Tabarišskių šeima gyveno Vilkaviškyje. Tai buvo gerai žinoma šiame mieste šeima. Mejeris Tabarišskis su broliu Benia turėjo aliejaus spaudyklą. Ši šeima laikėsi žydų tradicijų, buvo sionistinių pažiūrų, aukojo Erec Izraelio kūrimui. 1937 m. Mejeris Tabarišskis buvo nuvykęs į Palestiną, bet kadangi turėjo žmoną ir dvi mažas dukreles, nesiryžo repatrijuoti. 1941 metais birželio 22 dieną naciams užėmus Vilkaviškį, iš karto prasidėjo miestelio žydų persekiojimas. Liepos 28 dieną per masines žudynes buvusiame sovietų poligone buvo sušaudyta didžioji dalis (500–600) Vilkaviškio žydų (vyrų). Tabarišskių šeimai tąkart pavyko išvengti mirties, tačiau per antrąją akciją rugsėjo 24 dieną Mejeris Tabarišskis su žmona Sima ir vyresniąja dukra Tania buvo nužudyti. Mažoji Tabarišskytė šešerių Liudmila per stebuklą išliko gyva, bet netrukus su dar keliolika žydų – vyrų, moterų ir vaikų – buvo uždaryta į mirtininkų kalėjimą. Vilkaviškietė Matilda Dobilaitė, dirbusi Vilkaviškio parapijos klebono Adomo Povilaičio šeiminke iki kol jis išėjo į pensiją, prieš karą gerai pažinojo žydų Mejerio ir Simos Tabarišskių šeimą. Matilda ėmėsi gelbėti Liudmilą. Ji kreipėsi į valdžią, teigdama, kad mergaitė nėra žydė, tiesiog ją auginusi žydų šeima. Kol buvo nagrinėjamas Matildos pareiškimas, ji kasdien lankė Liudmilą, nešdavo maisto, guosdavo mergaitę. Po penkių mėnesių Liudmila buvo paleista ir atiduota Matildai. Liudmila buvo pakrikštyta ir gavo Teresės vardą, globėja ją išmokė melstis ir kiekvieną sekmadienį vesdavosi į mišias. Matilda pragyvenimui užsidirbdavo siūdama ir virėjaudama. Kol ji būdavo išėjusi darbuotis, Liudmila sėdėdavo namuose. Kadangi Liudmila Teresė karo metais negalėjo lankyti mokyklos, globėja mergaitę skatino mokytis namuose savarankiškai. Matilda Tabarišskių dukrelę slapstė trejus metus. Liudmila ir po karo liko su Matilda iki 1950 metų, kol ją susirado teta ir išsivežė į Sankt Peterburgą (tuometį Leningradą).
Matilda Dobilaitė 2009 metais pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole
VVGŽM, GS, f. 1, b. 2110