Žydų gelbėtojai
Savickas Jonas
Miriam Rest istorija
Marija ir Jonas Savickai neteko vienturčio dvimečio sūnaus. Tam, kad niekas nebeprimintų jiems apie šią tragediją, jiedu persikėlė į Kauną. Marijai 1941 metais buvo jau 44, ir ji nebegalėjo turėti vaikų. Ji norėjo įsivaikinti mažylį. Todėl 1943 metais ji priėmė Miriam Rest su vienintele sąlyga – kad ji vaiko niekada nebeatiduosianti.
Hilelis Restas, kuriam nepavyko surasti kito prieglobsčio savo dukrai, galiausiai susitaikė su šia sąlyga. Miriam Rest gimė 1941 metų rugsėjo 3 Kauno gete, jos tėvai – Hilelis ir Dora Restai. Ji turėjo ketveriais metais vyresnę seserį Henią.
Miriam pateko pas Mariją, kai jai buvo dveji. Mergaitei suleido migdomųjų vaistų, kad ji kietai užmigtų, įdėjo į maišą ir sunkvežimyje, kuris buvo prikrautas bulvių vokiečių kareiviams maitinti, išvežė iš geto.
Sunkvežimis stabtelėjo prie miško, kur Hilelis išėmė maišą. Po poros akimirkų pro šalį važiavę gestapininkai paklausė, kodėl sunkvežimis sustojo. Jonas pagriebė maišą ir leidosi bėgti į mišką. Hilelis aiškino, kad jam reikėjo nusišlapinti, todėl teko sustoti. Gestapininkai nepatikėjo, pradėjo jį mušti ir rėkti: „Sakyk tiesą – mes matėm, kaip tu kažką išmetei!“.
Tuo metu priėjo Marija ir paklausė: „Už ką jūs jį mušate?“ – „Mes matėme, kaip jis kažką iškėlė iš sunkvežimio,“ – atsakė vokiečiai. Marija pasakė visą laiką čia stovėjusi ir nemačiusi, kad kažkas būtų išmesta. Gestapininkai įsakė sunkvežimiui judėti toliau. Marija nubėgo namo, pamatė Joną, liūliuojantį vaiką ir suriko: „Ji negyva!“. „Nekalbėk niekų, jai suleido vaistų, ji miega, greitai pabus,“ – nuramino ją Jonas. Atsibudusi, Miriam pamatė du nepažįstamus žmones ir ėmė verkti. Mergaitė nesidavė liečiama, net neleido jos pavalgydinti. Galiausiai Mariją ir Jonas išėjo iš kambario, palikę pieno ir maisto ant grindų. Miriam sužinojo šią istoriją tik 1976 metais, kai ji susitiko su Marija Helsinkyje, Suomijoje.
Vėliau Miriam kreipėsi į Jad Vašem, kad Marijai ir Jonui būtų suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolių vardai.
Hilelis, Dora ir Henia buvo išvežti į Štuthofą. Dora ir Henia žuvo. Hilelis buvo nusiųstas į Dachau. Po Mirties maršo jį išlaisvino amerikiečių kariai.
Miriam Lazarus (Rest) prisiminimus užrašė Regina Kopelevič, 2010 m. vasario 1 d.
Marija ir Jonas Savickai neteko vienturčio dvimečio sūnaus. Tam, kad niekas nebeprimintų jiems apie šią tragediją, jiedu persikėlė į Kauną. Marijai 1941 metais buvo jau 44, ir ji nebegalėjo turėti vaikų. Ji norėjo įsivaikinti mažylį. Todėl 1943 metais ji priėmė Miriam Rest su vienintele sąlyga – kad ji vaiko niekada nebeatiduosianti.
Hilelis Restas, kuriam nepavyko surasti kito prieglobsčio savo dukrai, galiausiai susitaikė su šia sąlyga. Miriam Rest gimė 1941 metų rugsėjo 3 Kauno gete, jos tėvai – Hilelis ir Dora Restai. Ji turėjo ketveriais metais vyresnę seserį Henią.
Miriam pateko pas Mariją, kai jai buvo dveji. Mergaitei suleido migdomųjų vaistų, kad ji kietai užmigtų, įdėjo į maišą ir sunkvežimyje, kuris buvo prikrautas bulvių vokiečių kareiviams maitinti, išvežė iš geto.
Sunkvežimis stabtelėjo prie miško, kur Hilelis išėmė maišą. Po poros akimirkų pro šalį važiavę gestapininkai paklausė, kodėl sunkvežimis sustojo. Jonas pagriebė maišą ir leidosi bėgti į mišką. Hilelis aiškino, kad jam reikėjo nusišlapinti, todėl teko sustoti. Gestapininkai nepatikėjo, pradėjo jį mušti ir rėkti: „Sakyk tiesą – mes matėm, kaip tu kažką išmetei!“.
Tuo metu priėjo Marija ir paklausė: „Už ką jūs jį mušate?“ – „Mes matėme, kaip jis kažką iškėlė iš sunkvežimio,“ – atsakė vokiečiai. Marija pasakė visą laiką čia stovėjusi ir nemačiusi, kad kažkas būtų išmesta. Gestapininkai įsakė sunkvežimiui judėti toliau. Marija nubėgo namo, pamatė Joną, liūliuojantį vaiką ir suriko: „Ji negyva!“. „Nekalbėk niekų, jai suleido vaistų, ji miega, greitai pabus,“ – nuramino ją Jonas. Atsibudusi, Miriam pamatė du nepažįstamus žmones ir ėmė verkti. Mergaitė nesidavė liečiama, net neleido jos pavalgydinti. Galiausiai Mariją ir Jonas išėjo iš kambario, palikę pieno ir maisto ant grindų. Miriam sužinojo šią istoriją tik 1976 metais, kai ji susitiko su Marija Helsinkyje, Suomijoje.
Vėliau Miriam kreipėsi į Jad Vašem, kad Marijai ir Jonui būtų suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolių vardai.
Hilelis, Dora ir Henia buvo išvežti į Štuthofą. Dora ir Henia žuvo. Hilelis buvo nusiųstas į Dachau. Po Mirties maršo jį išlaisvino amerikiečių kariai.
Miriam Lazarus (Rest) prisiminimus užrašė Regina Kopelevič, 2010 m. vasario 1 d.