Žydų gelbėtojai

Starkus Antanas


1975 m. rugpjūčio 20 d. mirus buvusiam Štuthofo kaliniui profesoriui daktarui Antanui Starkui, prie jo kapo, be kitų, kalbą pasakė daktarė Olga Horwitz (Gurvičiūtė), dantų gydytoja iš Čikagos. Naciai ją buvo uždarę į getą, iš kurio jai pavyko pabėgti. O. Horwitz kalbėjo: – Aš taip pat atvykau atsisveikinti ir paskutinį kartą pasakyti daktarui Antanui Starkui ačiū. Mirė jo kūnas, tačiau dvasia amžinai gyvens jo šeimos, draugų ir artimųjų širdyse. Kol manoji širdis plaks, niekada neužmiršiu daktaro Starkaus ir jo šeimos ryžto ir pasiaukojimo gelbstint mane. Aš gyvenau Starkų šeimoje pusantrų metų. Tai buvo ilgas, klaikus, siaubingas gyvenimas ne tik man, bet lygiai ir profesoriui Starkui, jo šeimai, mažam sūneliui ir dukrai. Kaip šiandien prisimenu, kai sekmadienį, grįždami iš bažnyčios, vaikai atbėgdavo man pirmieji pasakyti: „Slėpkis greitai, svečiai ateina!“ Vaikai jautė pavojų, bet jie niekada neklausinėjo – tylėjo, mane globojo ir dalijosi paskutiniu kąsniu. Vaikai buvo auklėjami tėvų dvasia. Daug kas, čia atvykę atsisveikinti, kalbėjo apie daktarą Antaną kaip savanorį, katalikiškų draugijų veikėją, gydytoją. Aš pažinau Antaną Starkų – žmogų. Lygiai kaip kunigas Yla pasakė, kad be daktaro Starkaus rūpestingumo Štuthofo koncentracijos stovykloje jis nebūtų išlikęs gyvas, aš taip pat tai galiu pasakyti apie save. Daug kas minėjo Dievo karalystę. Jei tokia yra, jis bus jos gyventojų tarpe. Daktaras Starkus stengėsi įgyvendinti Dievo karalystę čia, žemėje, savo darbais, pasiaukojimu. Jis buvo kilnus žmogus. Jis buvo garbingas ir gilios išminties žmogus. Jis nepardavė savo sielos nei stalinistams, nei hitlerininkams. Vietoje neapykantos, keršto ir gobšumo jis davė pavergtiems žmonėms savo meilę, supratimą ir pasišventimą. Net tais momentais, kai mano vilties kibirkštėlė baigdavo užgesti ir nebetikėjau sulaukti rytojaus, jis sugebėjo įžiebti vėl šviesos kibirkštėlę ir parodyti, kad dar ne visa žmonija yra pavirtusi žvėrimis. Jis buvo tyras, skaistus lašas kraujo jūroje. Ačiū jums, daktare! Tebūnie jūsų kilni dvasia pavyzdžiu Jūsų tautiečiams, žmonijai ir jaunosioms kartoms.

Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 3 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 20
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija