Žydų gelbėtojai
Žiuromskienė Veronika
VERONIKA ŽIUROMSKIENĖ
JUOZAPAS ŽIUROMSKIS
PRANAS ŽURAMSKIS
Mirjam Zivaitės (Marijos Rastenytės-Žiuromskytės-Gvozdiovos) tėvai – Šimelis Zivas ir Lėja Chveidanaitė-Zivienė prieš karą gyveno Raseiniuose. Netoliese gyveno ir Mirjam seneliai Chveidan (motinos tėvai), bei jų giminės. Apie avo tikruosius tėvus Marija sužinojo iš savo gelbėtojų Žiuromskių. Jie gyveno Dumšiškių kaime netoli Raseinių. Kadangi Marijos tėvai miesto pakraštyje turėjo parduotuvę, Žiuromskiai buvo jų nuolatiniai pirkėjai. Prasidėjus karui ir masiniams žydų areštams, žmonės bandė slėptis. Marijos motina su seserimis ir broliu slapstėsi Dumšiškių kaime kažkokioje pašiūrėje. Tame kaime slapstėsi ir daugiau žydų. Kažkam nepatiko, kažkas įskundė, prasidėjo kratos. Kaip pasakojo Žiuromskiai, pas juos atėjusi Marijos mama iš pradžių paprašė porą dienų palaikyti neseniai gimusį savo kūdikį. Per tas dienas visus besislapstančius žydus suėmė ir sušaudė. Taip Marija liko Juozapo ir Veronikos Žiuromskių šeimoje visam gyvenimui. Jie augino savo jau paaugusius penkis vaikus ir priglaudė šeštą kūdikį. Marija augo, gyveno su jais ir net nežinojo, kad jie svetimi jai žmonės. Kai Marijai sukako šešeri metai mirė ir antroji mama, Veronika Žiuromskienė.
Iš Marijos Žiuromskytės-Gvozdiovos prisiminimų:
Likau gyventi tuose pačiuose namuose su jauniausiu broliu Pranu ir tėvu Juozapu. Dar buvo Petras, Juozas, Izidorius ir Veronika. Pranas tapo mano mama ir tėvu. Jis vedė, susilaukė keturių vaikų. Visą gyvenimą bendravau su jais ir buvau jų šeimos narė. Tai tikrai kilnūs žmonės, auginę mane kaip savo dukrą, nebijodami patiems gresiančių pavojų, be jokio atlygio.
JUOZAPAS ŽIUROMSKIS
PRANAS ŽURAMSKIS
Mirjam Zivaitės (Marijos Rastenytės-Žiuromskytės-Gvozdiovos) tėvai – Šimelis Zivas ir Lėja Chveidanaitė-Zivienė prieš karą gyveno Raseiniuose. Netoliese gyveno ir Mirjam seneliai Chveidan (motinos tėvai), bei jų giminės. Apie avo tikruosius tėvus Marija sužinojo iš savo gelbėtojų Žiuromskių. Jie gyveno Dumšiškių kaime netoli Raseinių. Kadangi Marijos tėvai miesto pakraštyje turėjo parduotuvę, Žiuromskiai buvo jų nuolatiniai pirkėjai. Prasidėjus karui ir masiniams žydų areštams, žmonės bandė slėptis. Marijos motina su seserimis ir broliu slapstėsi Dumšiškių kaime kažkokioje pašiūrėje. Tame kaime slapstėsi ir daugiau žydų. Kažkam nepatiko, kažkas įskundė, prasidėjo kratos. Kaip pasakojo Žiuromskiai, pas juos atėjusi Marijos mama iš pradžių paprašė porą dienų palaikyti neseniai gimusį savo kūdikį. Per tas dienas visus besislapstančius žydus suėmė ir sušaudė. Taip Marija liko Juozapo ir Veronikos Žiuromskių šeimoje visam gyvenimui. Jie augino savo jau paaugusius penkis vaikus ir priglaudė šeštą kūdikį. Marija augo, gyveno su jais ir net nežinojo, kad jie svetimi jai žmonės. Kai Marijai sukako šešeri metai mirė ir antroji mama, Veronika Žiuromskienė.
Iš Marijos Žiuromskytės-Gvozdiovos prisiminimų:
Likau gyventi tuose pačiuose namuose su jauniausiu broliu Pranu ir tėvu Juozapu. Dar buvo Petras, Juozas, Izidorius ir Veronika. Pranas tapo mano mama ir tėvu. Jis vedė, susilaukė keturių vaikų. Visą gyvenimą bendravau su jais ir buvau jų šeimos narė. Tai tikrai kilnūs žmonės, auginę mane kaip savo dukrą, nebijodami patiems gresiančių pavojų, be jokio atlygio.