Žydų gelbėtojai
Gailiūnas Kazimieras
Stanislovas LIŠKUS
Stanislava LIŠKIENĖ
Kazimieras GAILIŪNAS
Petronėlė GAILIŪNIENĖ
Chackelis Fleišeris (Yecheskel Fliesher) buvo gimęs Kuršėnuose, ten su pirmąja žmona gyveno ir prieš karą. Prasidėjus karui, Fleišeris su žmona bandė dviračiais pasitraukti į Rusiją, tačiau juos abu suėmė, žmoną nužudė Pakruojyje, o Chackelį Fleišerį įkalino Šiaulių kalėjime. Kai Šiauliuose buvo įsteigtas žydų getas, Ch. Fleišerį įkalino gete, jis buvo verčiamas dirbti Frenkelio fabrike. Tam pačiam fabrike dirbo ir Chackelio prieškarinis pažįstamas, prieš karą gyvenęs Kuršėnuose, Aleksandras Bielskis. Šiaulių gete Chackelis Fleišeris susituokė su Lėja Kopel, kilusia iš Telšių. Kol jie buvo gete jiems padėjo Bielskių šeima, aprūpindavusi maistu Fleišerio ir jo sesers šeimą. Kadangi Fleišerio sesuo valgė tik košerinį maistą, tai Bielskiai kartais jiems atnešdavo gyvų viščiukų, rizikuodami būti sugautiems.
1943 metų lapkričio 5-tą dieną per Vaikų akciją Šiaulių gete nužudė Ch. Fleišerio dukterėčią. Po šios akcijos Fleišeris su žmona pabėgo iš geto į Telšius – gimtąjį Lėjos miestą, kur ji tikėjosi pagalbos ir pora nuėjo pas Stanislovą ir Stanislavą Liškus.
Liškus jau buvo padėjęs Lėjai anksčiau. Kai Lėja dar buvo Telšių gete su savo šeima, Liškus ją paslėpė, o vėliau padėjo pabėgti į Šiaulius, kur ji susitiko Chackelį ir 1942 m. už jo ištekėjo. Ir šį kartą Liškai padėjo Lėjai ir jos vyrui Chackeliui Fleišeriui, pradžioje trumpam paslėpė pas save, tačiau, kadangi Liškų namas buvo nesaugioje, judrioje vietoje, jie surado keletą skirtingų slapstymosi vietų. Ilgiausiai – 5 mėnesius pora išbuvo Gailiūnų šeimoje. Nors Gailiūnų šeima buvo labai neturtinga ir turėjo keturis savo vaikus, jie rūpinosi Fleišeriais nieko už tai neprašydami.
Kai pasklido gandai, kad Gailiūnai slepia žydus, Fleišeriai iš jų pabėgo ir vėl nuėjo pas Liškus, kurie vėlgi surado jiems kitą slapstymosi vietą.
Po karo Fleišeriai išvyko į Izraelį. Jie palaikė ryšį su savo gelbėtojais ir jų vaikais.
Stanislava LIŠKIENĖ
Kazimieras GAILIŪNAS
Petronėlė GAILIŪNIENĖ
Chackelis Fleišeris (Yecheskel Fliesher) buvo gimęs Kuršėnuose, ten su pirmąja žmona gyveno ir prieš karą. Prasidėjus karui, Fleišeris su žmona bandė dviračiais pasitraukti į Rusiją, tačiau juos abu suėmė, žmoną nužudė Pakruojyje, o Chackelį Fleišerį įkalino Šiaulių kalėjime. Kai Šiauliuose buvo įsteigtas žydų getas, Ch. Fleišerį įkalino gete, jis buvo verčiamas dirbti Frenkelio fabrike. Tam pačiam fabrike dirbo ir Chackelio prieškarinis pažįstamas, prieš karą gyvenęs Kuršėnuose, Aleksandras Bielskis. Šiaulių gete Chackelis Fleišeris susituokė su Lėja Kopel, kilusia iš Telšių. Kol jie buvo gete jiems padėjo Bielskių šeima, aprūpindavusi maistu Fleišerio ir jo sesers šeimą. Kadangi Fleišerio sesuo valgė tik košerinį maistą, tai Bielskiai kartais jiems atnešdavo gyvų viščiukų, rizikuodami būti sugautiems.
1943 metų lapkričio 5-tą dieną per Vaikų akciją Šiaulių gete nužudė Ch. Fleišerio dukterėčią. Po šios akcijos Fleišeris su žmona pabėgo iš geto į Telšius – gimtąjį Lėjos miestą, kur ji tikėjosi pagalbos ir pora nuėjo pas Stanislovą ir Stanislavą Liškus.
Liškus jau buvo padėjęs Lėjai anksčiau. Kai Lėja dar buvo Telšių gete su savo šeima, Liškus ją paslėpė, o vėliau padėjo pabėgti į Šiaulius, kur ji susitiko Chackelį ir 1942 m. už jo ištekėjo. Ir šį kartą Liškai padėjo Lėjai ir jos vyrui Chackeliui Fleišeriui, pradžioje trumpam paslėpė pas save, tačiau, kadangi Liškų namas buvo nesaugioje, judrioje vietoje, jie surado keletą skirtingų slapstymosi vietų. Ilgiausiai – 5 mėnesius pora išbuvo Gailiūnų šeimoje. Nors Gailiūnų šeima buvo labai neturtinga ir turėjo keturis savo vaikus, jie rūpinosi Fleišeriais nieko už tai neprašydami.
Kai pasklido gandai, kad Gailiūnai slepia žydus, Fleišeriai iš jų pabėgo ir vėl nuėjo pas Liškus, kurie vėlgi surado jiems kitą slapstymosi vietą.
Po karo Fleišeriai išvyko į Izraelį. Jie palaikė ryšį su savo gelbėtojais ir jų vaikais.