Žydų gelbėtojai

Pranas GIRDŽIUS Petronelė GIRDŽIUVIENĖ 1965 metais Šajos Gotšteino šeima išvyko gyventi i Izraelį. Ir pradėjo plaukti laiškai į Dumšiškių kaimą bičiuliams Girdžiams. Susirašinėjimas nutrūko 1967 metais, po pergalingojo Izraelio karo prieš arabų valstybes, kai Sovietų Sąjunga nutraukė diplomatinius ryšius su Izraelio valstybe. Š. Gotšteinas nenorėjo padaryti nemalonumų draugiškai šeimai. Juk vieną kartą Girdžiai jau rizikavo dėl jo savo gyvybėmis... Jie buvo pažįstami dar nuo Nepriklausomybės laikų, kai drauge tarnavo kariuomenėje. Tad 1941 metų liepą Š. Gotšteinas nedvejodamas atėjo pas Praną Girdžių prašytis paslepiamas. Kartu su juo buvo atėję dar šeši žmonės, kuriuos Girdžiai laikinai apgyvendino svirne. Suradę kitą prieglobstį, šešetas persekiojamųjų paliko Girdžių sodybą, o Šaja Gotšteinas liko. Girdžių šeimoje augo šeši vaikai. Gotšteinas buvo vadinamas dėde Jonu, kad vaikai niekam neprasitartų. Miegodavo „svečias“ daržinėje, tvarte, kartais išeidavo pas kitus patikimus kaimynus... „Antrojo pasaulinio karo metu nuo pat 1941-ųjų vasaros aš slapsčiausi Dumšiškių kaime pas savo draugą Praną Girdžių. Girdžiai augino tris dukteris ir tris sūnus, ir visi padėdavo man slapstytis. Jų namus aš palikau 1945 metais, kai Lietuva buvo išvaduota nuo vokiečių okupantų. Visą savo gyvenimą liksiu dėkingas Girdžiams už išgelbėtą gyvybę. Jeigu įmanoma kuo padėti šiai puikiai šeimai, aš būsiu be galo dėkingas“, – taip rašė Šaja Gotšteinas 1996 metų kovo mėnesį. Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999