Nužudyti vaikai
Ekspozicija dedikuojama nužudytų Lietuvos žydų vaikų atminimui
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, žydų vaikai, susidūrę su nenugalima, nesustabdoma ir viską naikinančia jėga, pateko į aukščiausios rizikos grupę. Kiekvieną žydų vaiką nacių ideologija pasmerkė mirčiai. Vokietijos armijos ir jų sąjungininkų okupuotose šalyse prieš karą gyveno apie 1,6 milijono žydų vaikų. Virš milijono vaikų tapo nacių suplanuoto žydų genocido aukomis.
Per egzekucijas, vykusias Lietuvos teritorijoje 1941-ųjų vasarą ir rudenį, kartu su savo tėvais buvo nužudyta tūkstančiai žydų vaikų. Likę gyvieji, vaikai su suaugusiais, buvo įkalinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Švenčionių getuose. Tik nedaugeliui iš jų buvo lemta išgyventi nesibaigiančių žmonių naikinimo akcijų laikotarpį.
Atsidūrę getuose, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, negalintys dirbti priverstiniuose darbuose, tapo „nenaudingais“ vermachtui ir buvo pasmerkti sunaikinimui.
Į Kauno geto istoriją įėjo Didžioji akcija, per kurią 1941 metų spalio 28–29 dienomis Kauno IX forte buvo sušaudyta 2007 žydai, 2920 žydžių, 4273 žydų vaikai.
Pirmoji Vaikų akcija įvyko 1943-ųjų lapkričio 5-ąją Šiaulių gete. Tą dieną 570 vaikų ir 260 senelių prekiniais vagonais buvo išgabenti į Aušvicą ir nužudyti. Vaikų ir nedarbingų žydų naikinimui vadovavo SS hauptšturmfiureris Fiorsteris (Förster) iš operatyvinės grupės 3/A.
Prasidėjus Vilniaus geto likvidacijai apie 5 tūkstančius moterų ir vaikų buvo išvežta į Maidaneko ir Aušvico koncentracijos stovyklas, ten visi buvo nužudyti, o keli šimtai senelių ir ligonių sušaudyti Paneriuose.
1944 metų kovo 27–28 dienomis Vaikų akcija įvyko Kauno gete. Apytikriai išvežta 1700 žmonių, tarp jų 900–1000 vaikų. Akcijai vadovavo Lietuvos koncentracijos stovyklų viršininkas SS oberšturmbanfiureris Vilhelmas Gekė (Wilhelm Göcke).
1944 kovo 27-ąją Vaikų akcijos įvyko Vilniaus žydų darbo stovyklose „Kailis“ ir H. K. P. Nežinoma kryptimi iš „Kailio“ stovyklos buvo išvežta apie 250 vaikų ir senelių. Tik nedaugeliui H. K. P. darbo stovykloje buvusių vaikų pavyko pasislėpti ir išvengti išvežimo.
1944-ųjų liepą, kai iki išvadavimo buvo likę vos keletas dienų, per prasidėjusias Šiaulių ir Kauno getų likvidavimo operacijas, žuvo arba buvo išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji getų gyventojai, suaugusieji ir vaikai.
Praūžus frontui, tarp sudegintų getų griuvėsių, apanglėjusių žmonių lavonų, asmeninių daiktų, mėtėsi ir buvusių getų gyventojų ir jų artimųjų fotografijos.
Iš šių fotografijų į mus žvelgia vaikai. Vaikai, kurių vardai ir tiksli žūties vieta žinoma. Ir tie vaikai, kurių vardai ir likimai mums liko nežinomi...
Ekspozicijos kuratorė Danutė Selčinskaja
Per egzekucijas, vykusias Lietuvos teritorijoje 1941-ųjų vasarą ir rudenį, kartu su savo tėvais buvo nužudyta tūkstančiai žydų vaikų. Likę gyvieji, vaikai su suaugusiais, buvo įkalinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Švenčionių getuose. Tik nedaugeliui iš jų buvo lemta išgyventi nesibaigiančių žmonių naikinimo akcijų laikotarpį.
Atsidūrę getuose, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, negalintys dirbti priverstiniuose darbuose, tapo „nenaudingais“ vermachtui ir buvo pasmerkti sunaikinimui.
Į Kauno geto istoriją įėjo Didžioji akcija, per kurią 1941 metų spalio 28–29 dienomis Kauno IX forte buvo sušaudyta 2007 žydai, 2920 žydžių, 4273 žydų vaikai.
Pirmoji Vaikų akcija įvyko 1943-ųjų lapkričio 5-ąją Šiaulių gete. Tą dieną 570 vaikų ir 260 senelių prekiniais vagonais buvo išgabenti į Aušvicą ir nužudyti. Vaikų ir nedarbingų žydų naikinimui vadovavo SS hauptšturmfiureris Fiorsteris (Förster) iš operatyvinės grupės 3/A.
Prasidėjus Vilniaus geto likvidacijai apie 5 tūkstančius moterų ir vaikų buvo išvežta į Maidaneko ir Aušvico koncentracijos stovyklas, ten visi buvo nužudyti, o keli šimtai senelių ir ligonių sušaudyti Paneriuose.
1944 metų kovo 27–28 dienomis Vaikų akcija įvyko Kauno gete. Apytikriai išvežta 1700 žmonių, tarp jų 900–1000 vaikų. Akcijai vadovavo Lietuvos koncentracijos stovyklų viršininkas SS oberšturmbanfiureris Vilhelmas Gekė (Wilhelm Göcke).
1944 kovo 27-ąją Vaikų akcijos įvyko Vilniaus žydų darbo stovyklose „Kailis“ ir H. K. P. Nežinoma kryptimi iš „Kailio“ stovyklos buvo išvežta apie 250 vaikų ir senelių. Tik nedaugeliui H. K. P. darbo stovykloje buvusių vaikų pavyko pasislėpti ir išvengti išvežimo.
1944-ųjų liepą, kai iki išvadavimo buvo likę vos keletas dienų, per prasidėjusias Šiaulių ir Kauno getų likvidavimo operacijas, žuvo arba buvo išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji getų gyventojai, suaugusieji ir vaikai.
Praūžus frontui, tarp sudegintų getų griuvėsių, apanglėjusių žmonių lavonų, asmeninių daiktų, mėtėsi ir buvusių getų gyventojų ir jų artimųjų fotografijos.
Iš šių fotografijų į mus žvelgia vaikai. Vaikai, kurių vardai ir tiksli žūties vieta žinoma. Ir tie vaikai, kurių vardai ir likimai mums liko nežinomi...
Ekspozicijos kuratorė Danutė Selčinskaja