Žydų gelbėtojai
Jasaitienė Sofija
Zofija Jasaitienė ir Domas Jasaitis
Sofija Jasaitienė paėmė iš geto Chaną Chanę ir kelias dienas mergaitė praleido jos namuose. Tačiau čia pasilikti nebuvo saugu, nes tame pat pastate buvo Domo Jasaičio klinika, kurioje lankydavosi daug žmonių. Pasitarus su Česlovu Liutiku buvo nuspręsta nusiųsti mergytę į Bazilionių kaimą. Mergytę priglaudusi sena moteriškė nesiryžo jos ilgai laikyti ir paprašė pasiimti atgal.
Česlovas Liutikas nusiuntė Chaną į Bugeinių kaimą Mažeikių rajone, į savo sesers Liutikaitės-Dambrauskienės Stefanijos namus. Jis paprašė savo giminaitę Reginą Dambrauskaitę nuvežti mergaitę. Regina mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Į stotį, į Mažeikių traukinį jas palydėjo Sofijos Jasaitienės jaunesnioji sesuo – poetė Ona Poškienė-Lukauskaitė. Pradžioje Regina uždarė mergaitę daržinėje, nes nežinojo tėvų reakcijos. Tėvai pritarė dukters sprendimui. Taip žydaitė Chana apsigyveno jų šeimoje. Namas buvo didelis. Atvažiavus svečiams mergaitę vesdavo į kitą namo galą. Stefanija Dambrauskienė sunkiai sirgo tuberkulioze ir labai pykdavo, kai mergaitė užklysdavo į jos kambarį. Ji visiems aiškino, kad vaiką reikia saugoti nuo užkrečiamos ligos.
Česlovas Liutikas kunigo Lapės pagalba parūpino netikrus metrikus Janinos Petrikytės vardu. Vaikų akcijos metu Šiaulių gete vyriausias Chanos brolis žuvo, o mama ir vyresnė sesuo liko gyvos ir grįžo iš Štutnofo. Jos greitai surado Chaną, kadangi Dambrauskai apie mergaitę buvo parašę laikraštyje.
Vėliau Chanos šeima išvyko į Izraelį, Sofija ir Domas Jasaičiai mirė JAV emigracijoje, Česlovas Liutikas mirė Australijoje.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997
Sofija Jasaitienė paėmė iš geto Chaną Chanę ir kelias dienas mergaitė praleido jos namuose. Tačiau čia pasilikti nebuvo saugu, nes tame pat pastate buvo Domo Jasaičio klinika, kurioje lankydavosi daug žmonių. Pasitarus su Česlovu Liutiku buvo nuspręsta nusiųsti mergytę į Bazilionių kaimą. Mergytę priglaudusi sena moteriškė nesiryžo jos ilgai laikyti ir paprašė pasiimti atgal.
Česlovas Liutikas nusiuntė Chaną į Bugeinių kaimą Mažeikių rajone, į savo sesers Liutikaitės-Dambrauskienės Stefanijos namus. Jis paprašė savo giminaitę Reginą Dambrauskaitę nuvežti mergaitę. Regina mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Į stotį, į Mažeikių traukinį jas palydėjo Sofijos Jasaitienės jaunesnioji sesuo – poetė Ona Poškienė-Lukauskaitė. Pradžioje Regina uždarė mergaitę daržinėje, nes nežinojo tėvų reakcijos. Tėvai pritarė dukters sprendimui. Taip žydaitė Chana apsigyveno jų šeimoje. Namas buvo didelis. Atvažiavus svečiams mergaitę vesdavo į kitą namo galą. Stefanija Dambrauskienė sunkiai sirgo tuberkulioze ir labai pykdavo, kai mergaitė užklysdavo į jos kambarį. Ji visiems aiškino, kad vaiką reikia saugoti nuo užkrečiamos ligos.
Česlovas Liutikas kunigo Lapės pagalba parūpino netikrus metrikus Janinos Petrikytės vardu. Vaikų akcijos metu Šiaulių gete vyriausias Chanos brolis žuvo, o mama ir vyresnė sesuo liko gyvos ir grįžo iš Štutnofo. Jos greitai surado Chaną, kadangi Dambrauskai apie mergaitę buvo parašę laikraštyje.
Vėliau Chanos šeima išvyko į Izraelį, Sofija ir Domas Jasaičiai mirė JAV emigracijoje, Česlovas Liutikas mirė Australijoje.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997