Žydų gelbėtojai

Kudžma Andrius

Andrius Kudžma

Andrius Kudžma prieškaryje gyveno Kaune. Mieste jis turėjo mažą parduotuvėlę ir laikrodžių taisymo dirbtuvę. Andrius Kudžma savo kaimyną Jechezkelį Šteinbergą pažinojo dar nuo vaikystės. Kai Vokietijos armija okupavo miestą ir buvo įsteigtas getas, Šteinbergų šeimą įkalino gete. Kartą, kai Šteinbergas buvo nusiųstas į miestą dirbti priverstinių darbų, jis susitiko Andrių Kudžmą. Andrius pasiūlė jam prieglobstį, kai šis nuspręs pabėgti iš geto. 1943-ųjų spalį Šteinbergas kartu su savo drauge Dina (vėliau ji tapo J. Šteinbergo žmona) pabėgo iš geto ir atėjo į Kudžmos namus. Tačiau, praėjus tik vienai dienai, kažkas pranešė gestapui ir Andrių Kudžmą, bei pas jį buvusius Jechezkelį Šteinbergą ir Diną Baronaitę, suėmė. Savaitę juos visus laikė kalėjime, žiauriai kankino (nuo patirtų sumušimų, stuburo lūžio Andrius Kudžma tapo invalidu), vertė prisipažinti, kad jie turėję ginklų. Galiausiai, įsikišus Judenrato (žydų seniūnų Tarybos) pirmininkui dr. Elchananui Elkesui, visus iš kalėjimo paleido: Diną Baronaitę ir Jechezkelį Šteinbergą grąžino į getą, o Andrius Kudžma sugrįžo į savo namus.
1944-ųjų liepą, kai Šteinbergas sužinojo, kad getas bus likviduotas, jis vėl paprašė A. Kudžmos pagalbos. Nepaisydamas ankstesnės karčios patirties, Kudžma vėl sutiko juos priimti į savo namus. Šteinbergas pernakvojo pas Andrių Kudžmą, o kitą dieną Andrius jį nuvežė į kitą vietą, pas savo draugą, kur Šteinbergas ir slapstėsi iki Raudonosios Armijos atėjimo.

Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija