Žydų gelbėtojai
Labanauskas Jonas
JONAS LABANAUSKAS
MARCELĖ LABANAUSKIENĖ
Jonas ir Marcelė Labanauskai, karo metais gyvenę Dubinių kaime, Luokės valsčiuje, priglaudė jauną žydaitę Sarą, kurią saugojo iki 1944-ųjų rudens.
Kaip prisimena tų įvykių dalyvė, jauniausia Labanauskų dukra Teodora, su mažyčiu ryšulėliu rankose Sara jų namuose atsirado 1943-iųjų vasarą. Tą dieną, kai Sara atėjo pas Labanauskus, pas juos dėl pyliavų buvo atvykę valdžios atstovai. Laimė, mergina iš karto užėjo į kambarį, kuriame buvo Marcelė Labanauskienė. Ji greitai nuvedė merginą į tvartelį, o savo vyrui ir vyresniesiems vaikams apie slepiamą žydaitę papasakojo tik po kelių dienų. Mažesniesiems vaikams buvo pasakyta, kad mergina yra vardu Stasė. Jonas ir Marcelė Labanauskai iš viso turėjo šešis vaikus: tris dukras – Jadvygą, Uršulę ir Teodorą ir tris sūnus – Aloyzą, Kazį ir Joną. Jonas ir Jadvyga dirbo ūkyje, Kazys tuomet jau buvo Žemės ūkio akademijos studentas, sesuo Uršulė baigė Telšių amatų mokyklą ir įgijo siuvėjos specialybę, mažieji ganė karves, žąsis. Visi Labanauskų vaikai kuo galėdami prisidėjo prie ūkio darbų. Nors Sara buvo saugoma, kad niekas nepamatytų, tačiau saugumo sumetimais kuriam laikui Labanauskų sūnus Kazys buvo išvežęs ją pas patikimus kaimynus – Šiukštienę ir Padvalskius.
Po karo įsigalėjus sovietinei santvarkai, stambių ūkininkų Jono ir Marcelės Labanauskų šeimą ištiko daugelio lietuvių likimas – Jonas, Marcelė ir jų sūnus Aloyzas 1948 metais buvo ištremti į Sibirą, du Labanauskų sūnūs Jonas ir Kazys ir dukra Uršulė pasitraukė į Vakarus, Jadvyga Dapšienė (Labanauskaitė) jau buvo ištekėjusi ir su mažąja Teodora liko Lietuvoje. Lietuvių pabėgėlių stovykloje Vysbadene Jono ir Marcelės Labanauskų vaikus susirado jų išgelbėta Sara, kuri po karo ištekėjo ir tapo Abramovič ir su vyru per Lenkiją pasitraukė iš pradžių į Vokietiją, vėliau – į JAV. Sara Abramovič labai šiltai atsiliepė apie gyvybę jai išgelbėjusius Marcelę ir Joną Labanauskus ir kurį laiką susirašinėjo su JAV gyvenusia Labanauskų dukra Uršule Ilgūnas. Marcelė ir Jonas Labanauskai iš tremties grįžo 1958 metais ir iki savo gyvenimo pabaigos gyveno Utenoje pas dukrą Teodorą Sukarevičienę.
MARCELĖ LABANAUSKIENĖ
Jonas ir Marcelė Labanauskai, karo metais gyvenę Dubinių kaime, Luokės valsčiuje, priglaudė jauną žydaitę Sarą, kurią saugojo iki 1944-ųjų rudens.
Kaip prisimena tų įvykių dalyvė, jauniausia Labanauskų dukra Teodora, su mažyčiu ryšulėliu rankose Sara jų namuose atsirado 1943-iųjų vasarą. Tą dieną, kai Sara atėjo pas Labanauskus, pas juos dėl pyliavų buvo atvykę valdžios atstovai. Laimė, mergina iš karto užėjo į kambarį, kuriame buvo Marcelė Labanauskienė. Ji greitai nuvedė merginą į tvartelį, o savo vyrui ir vyresniesiems vaikams apie slepiamą žydaitę papasakojo tik po kelių dienų. Mažesniesiems vaikams buvo pasakyta, kad mergina yra vardu Stasė. Jonas ir Marcelė Labanauskai iš viso turėjo šešis vaikus: tris dukras – Jadvygą, Uršulę ir Teodorą ir tris sūnus – Aloyzą, Kazį ir Joną. Jonas ir Jadvyga dirbo ūkyje, Kazys tuomet jau buvo Žemės ūkio akademijos studentas, sesuo Uršulė baigė Telšių amatų mokyklą ir įgijo siuvėjos specialybę, mažieji ganė karves, žąsis. Visi Labanauskų vaikai kuo galėdami prisidėjo prie ūkio darbų. Nors Sara buvo saugoma, kad niekas nepamatytų, tačiau saugumo sumetimais kuriam laikui Labanauskų sūnus Kazys buvo išvežęs ją pas patikimus kaimynus – Šiukštienę ir Padvalskius.
Po karo įsigalėjus sovietinei santvarkai, stambių ūkininkų Jono ir Marcelės Labanauskų šeimą ištiko daugelio lietuvių likimas – Jonas, Marcelė ir jų sūnus Aloyzas 1948 metais buvo ištremti į Sibirą, du Labanauskų sūnūs Jonas ir Kazys ir dukra Uršulė pasitraukė į Vakarus, Jadvyga Dapšienė (Labanauskaitė) jau buvo ištekėjusi ir su mažąja Teodora liko Lietuvoje. Lietuvių pabėgėlių stovykloje Vysbadene Jono ir Marcelės Labanauskų vaikus susirado jų išgelbėta Sara, kuri po karo ištekėjo ir tapo Abramovič ir su vyru per Lenkiją pasitraukė iš pradžių į Vokietiją, vėliau – į JAV. Sara Abramovič labai šiltai atsiliepė apie gyvybę jai išgelbėjusius Marcelę ir Joną Labanauskus ir kurį laiką susirašinėjo su JAV gyvenusia Labanauskų dukra Uršule Ilgūnas. Marcelė ir Jonas Labanauskai iš tremties grįžo 1958 metais ir iki savo gyvenimo pabaigos gyveno Utenoje pas dukrą Teodorą Sukarevičienę.