žydų gelbėtojai
Sasnauskas Antanas
Marė SASNAUSKIENĖ
Antanas SASNAUSKAS
1941-ųjų rudenį į Katkiškių getą patekusio Rudaminos (Lazdijų raj.) žydų bendruomenės rabino sūnaus Gedalijaus Kohen (Gedalia Cohen) pasakojimą Jeruzalėje užrašė prof. Dov Levin:
Prieš pat likviduojant getą, pralindau pro spygliuotų vielų tvorą ir po 3 dienų atėjau į valstiečių Antano ir Marijos Krusų (ar Karosų) namus. Jie mane užkėlė ant aukšto, atnešė drabužius permirkusiems pakeisti ir valgio širdžiai atgauti, nes tris dienas nebuvau nieko valgęs. Jie paslėpė mane ir valgydino be jokio atlygio. Vieną naktį išėjau iš savo slėptuvės ir pas vieną krikščionį gavau pinigų, kuriuos jis man buvo skolingas. Grįžau savo slėptuvėn ir pasiūliau pinigus savo šeimininkui, bet jis atsisakė. Jis sutiko paimti tik dalį – karvei nupirkti, mat, prisilaikydamas „košer“ valgiau tik pienišką maistą... Nėra jokios abejonės, kad būčiau likęs jų namuose iki išsilaisvinimo, jei nebūtų manęs įskundę. Pabėgau. Kitą dieną pasirodė lietuviai policininkai ir bergždžiai naršė namus ir viską aplinkui. Prieš pabėgant mano geradaris norėjo grąžinti man pinigus, kuriuos daviau jam karvei pirkti. Mano laimei vėl radau gelbėtojus. Valstiečiai Antanas ir Marija Sasnauskai paslėpė mane savo namuose. Nors policija paskelbė premiją tam, kurs padės mane suimti, su panieka žiūrėjo į šiuos pavojus šis valstietis, nors buvo keturių vaikų tėvas... Išbuvau pas juos iki pat išsilaisvinimo.
Iš Marijos Sasnauskienės prisiminimų:
Jis atbėgo pas mus labai išsigandęs ir prašė, kad paslėpčiau. Labai bijojau, kad ir mūsų šeimos nesušaudytų, tačiau ir jo man buvo labai labai gaila. Aš jį priglaudžiau. Dieną slėpdavau kluone, tvarte, svirne. Tik naktimis jis galėdavo ateiti į trobą.
Atėjo žiema. Kluone buvo šalta, todėl Dalkė (taip aš vadinau Gedalijų) apsigyveno viename mano kambaryje. Tame kambaryje nebuvo krosnies, todėl paparašiau kaimyno, kad pastatytų, paaiškinau, kad čia padedu statinę su kopūstais, ir jie sušąla... Ir taip mes jį slėpėme 3 metus, net kaimynai nežinojo.
Taip Gedalijų Koheną išgelbėjo nuo tikros pražūties Marijos ir Antano Sasnauskų šeima, gyvenusi Lazdijų raj. Balabostės kaime (apie 1 km nuo Rudaminos). Visi Gedalijaus Koheno artimieji 1941 m. lapkričio 3 d. buvo nužudyti Katkiškėse. 1945 metais, karui pasibaigus, širdingai atsisveikinęs su savo geradariais Antanu ir Marija Sasnauskais, Gedalija Kohen emigravo į Palestiną. Ten sukūrė šeimą, gyveno ir dirbo Jeruzalėje iki savo gyvenimo pabaigos.
Antanas SASNAUSKAS
1941-ųjų rudenį į Katkiškių getą patekusio Rudaminos (Lazdijų raj.) žydų bendruomenės rabino sūnaus Gedalijaus Kohen (Gedalia Cohen) pasakojimą Jeruzalėje užrašė prof. Dov Levin:
Prieš pat likviduojant getą, pralindau pro spygliuotų vielų tvorą ir po 3 dienų atėjau į valstiečių Antano ir Marijos Krusų (ar Karosų) namus. Jie mane užkėlė ant aukšto, atnešė drabužius permirkusiems pakeisti ir valgio širdžiai atgauti, nes tris dienas nebuvau nieko valgęs. Jie paslėpė mane ir valgydino be jokio atlygio. Vieną naktį išėjau iš savo slėptuvės ir pas vieną krikščionį gavau pinigų, kuriuos jis man buvo skolingas. Grįžau savo slėptuvėn ir pasiūliau pinigus savo šeimininkui, bet jis atsisakė. Jis sutiko paimti tik dalį – karvei nupirkti, mat, prisilaikydamas „košer“ valgiau tik pienišką maistą... Nėra jokios abejonės, kad būčiau likęs jų namuose iki išsilaisvinimo, jei nebūtų manęs įskundę. Pabėgau. Kitą dieną pasirodė lietuviai policininkai ir bergždžiai naršė namus ir viską aplinkui. Prieš pabėgant mano geradaris norėjo grąžinti man pinigus, kuriuos daviau jam karvei pirkti. Mano laimei vėl radau gelbėtojus. Valstiečiai Antanas ir Marija Sasnauskai paslėpė mane savo namuose. Nors policija paskelbė premiją tam, kurs padės mane suimti, su panieka žiūrėjo į šiuos pavojus šis valstietis, nors buvo keturių vaikų tėvas... Išbuvau pas juos iki pat išsilaisvinimo.
Iš Marijos Sasnauskienės prisiminimų:
Jis atbėgo pas mus labai išsigandęs ir prašė, kad paslėpčiau. Labai bijojau, kad ir mūsų šeimos nesušaudytų, tačiau ir jo man buvo labai labai gaila. Aš jį priglaudžiau. Dieną slėpdavau kluone, tvarte, svirne. Tik naktimis jis galėdavo ateiti į trobą.
Atėjo žiema. Kluone buvo šalta, todėl Dalkė (taip aš vadinau Gedalijų) apsigyveno viename mano kambaryje. Tame kambaryje nebuvo krosnies, todėl paparašiau kaimyno, kad pastatytų, paaiškinau, kad čia padedu statinę su kopūstais, ir jie sušąla... Ir taip mes jį slėpėme 3 metus, net kaimynai nežinojo.
Taip Gedalijų Koheną išgelbėjo nuo tikros pražūties Marijos ir Antano Sasnauskų šeima, gyvenusi Lazdijų raj. Balabostės kaime (apie 1 km nuo Rudaminos). Visi Gedalijaus Koheno artimieji 1941 m. lapkričio 3 d. buvo nužudyti Katkiškėse. 1945 metais, karui pasibaigus, širdingai atsisveikinęs su savo geradariais Antanu ir Marija Sasnauskais, Gedalija Kohen emigravo į Palestiną. Ten sukūrė šeimą, gyveno ir dirbo Jeruzalėje iki savo gyvenimo pabaigos.