žydų gelbėtojai
Spudas Ignacas
IGNACAS SPUDAS
1941-ųjų liepą Juozo ir Bronės Gedeikių pažįstama iš Šilalės paprašė gelbėti seseris Grosmanaites: 15 metų Ciporą ir 10-ies Sarą. Gedeikiai labai užjautė mergaites (jų tėvas Volfas Grosmanas buvo nužudytas pirmosiomis karo dienomis) ir sutiko priglausti sesutes. Sara Raf (Grosmanaitė) liudija, jog Džiaugėnų kaimo (Šilalės r.) gyventoja mokytoja Bronė Gedeikienė ir jos vyras Juozas Gedeikis be jokio išskaičiavimo, tik iš humaniškumo paslėpė ją ir jos seserį Ciporą. Pas Gedeikius Džiaugėnuose seserys Grosmanaitės gyveno apie tris mėnesius, pačiu pavojingiausiu laikotarpiu, kai 1941-ųjų rugsėjį Tūbinės miške buvo sušaudytos žydės ir jų vaikai. Kaimynams pradėjus įtarti Gedeikius kažką slepiant, šie išsiuntė Ciporą pas gerus pažįstamus, o Sarą išvežė į Šilalės kleboniją pas ten gyvenusias vienuoles. Sara apie keturis mėnesius slapstėsi vienuolių spintoje. Kai klebono tarnaitė suuodė, kad vienuolės kažką slepia, vėl buvo kreiptasi į Gedeikius, ir šie pasiėmė Sarą atgal. Iškilus pavojui, Juozas ir Bronė Gedeikiai rasdavo seserims Grosmanaitėms kitas slapstymo vietas. Valstiečius, kurie sutikdavo priimti Sarą ir Ciporą, Gedeikiai remdavo maistu, šelpdavo pinigais. 1943-iųjų vasarą Juozas ir Bronė Gedeikiai paslėpė Sarą pas Platelių valsčiaus Gintališkių parapijos kleboną Ignacą Spudą, o kai šį perkėlė dirbti į Telšių rajono Gadūnavo parapiją, kartu su klebonu Ignacu Spudu į Gadūnavą persikėlė ir Sara Grosmanaitė. Ji ten gyveno iki iki 1944 m. lapkričio, tai yra iki nacių okupacijos pabaigos.
1999 m. Juozas Gedeikis ir Bronė Gedeikienė Jad Vašem pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, 2012 m. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Prašome Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimu pagerbti ir kunigo Ignaco Spudo atminimą, kuris nuo 1943-iųjų vasaros iki 1944-ųjų lapkričio, gelbėdamas nuo pražūties, slapstė Sarą Grosmanaitę (Raf).
1941-ųjų liepą Juozo ir Bronės Gedeikių pažįstama iš Šilalės paprašė gelbėti seseris Grosmanaites: 15 metų Ciporą ir 10-ies Sarą. Gedeikiai labai užjautė mergaites (jų tėvas Volfas Grosmanas buvo nužudytas pirmosiomis karo dienomis) ir sutiko priglausti sesutes. Sara Raf (Grosmanaitė) liudija, jog Džiaugėnų kaimo (Šilalės r.) gyventoja mokytoja Bronė Gedeikienė ir jos vyras Juozas Gedeikis be jokio išskaičiavimo, tik iš humaniškumo paslėpė ją ir jos seserį Ciporą. Pas Gedeikius Džiaugėnuose seserys Grosmanaitės gyveno apie tris mėnesius, pačiu pavojingiausiu laikotarpiu, kai 1941-ųjų rugsėjį Tūbinės miške buvo sušaudytos žydės ir jų vaikai. Kaimynams pradėjus įtarti Gedeikius kažką slepiant, šie išsiuntė Ciporą pas gerus pažįstamus, o Sarą išvežė į Šilalės kleboniją pas ten gyvenusias vienuoles. Sara apie keturis mėnesius slapstėsi vienuolių spintoje. Kai klebono tarnaitė suuodė, kad vienuolės kažką slepia, vėl buvo kreiptasi į Gedeikius, ir šie pasiėmė Sarą atgal. Iškilus pavojui, Juozas ir Bronė Gedeikiai rasdavo seserims Grosmanaitėms kitas slapstymo vietas. Valstiečius, kurie sutikdavo priimti Sarą ir Ciporą, Gedeikiai remdavo maistu, šelpdavo pinigais. 1943-iųjų vasarą Juozas ir Bronė Gedeikiai paslėpė Sarą pas Platelių valsčiaus Gintališkių parapijos kleboną Ignacą Spudą, o kai šį perkėlė dirbti į Telšių rajono Gadūnavo parapiją, kartu su klebonu Ignacu Spudu į Gadūnavą persikėlė ir Sara Grosmanaitė. Ji ten gyveno iki iki 1944 m. lapkričio, tai yra iki nacių okupacijos pabaigos.
1999 m. Juozas Gedeikis ir Bronė Gedeikienė Jad Vašem pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, 2012 m. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Prašome Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimu pagerbti ir kunigo Ignaco Spudo atminimą, kuris nuo 1943-iųjų vasaros iki 1944-ųjų lapkričio, gelbėdamas nuo pražūties, slapstė Sarą Grosmanaitę (Raf).