rescuers of jews
Stanevičius Zigmas
JADVYGA STANEVIČIENĖ
ZIGMAS STANEVIČIUS
Kauno apskrities, Jonavos valsčiaus, Karčių kaime gyveno žydų Bernšteinų šeima. 1938 metų gegužės 1 dieną jiems gimė dukra, kurią Bernšteinai pavadino Liba. Lietuvoje prasidėjus karui, Bernšteinus ištiko visų tuometės Lietuvos žydų likimas – jie tapo medžiojami nacių, kad būtų sunaikinti. Vieną žvarbią 1941-ųjų rudens naktį Bernšteinai atklampojo į pažįstamų Jadvygos ir Zigmo Stanevičių namus – ėjo keturiese: du vyrai ir Bernšteinienė su dukrele ant rankų. Stanevičiai su keturiais vaikais – Henriku, Napoleonu, Regina ir Irena – anuomet gyveno Panoterių apylinkės Kaušankos kaime. Bėgliai paprašė priimti apšilti. Stanevičiai įsileido juos į pirkią. Besišnekučiuojant Bernšteinienė įsidrąsino ir paprašė: „Noriu tau ją [Libą] palikti, Stanevičien. Patys gerai nežinome, kur nakvosime. Po kelių dienų atbėgsiu pasiimti.“ Jadvygai Stanevičienei neleido širdis išvaryti į šaltį pusnuogio vaiko. Taip trejų metų Liba Bernšteinaitė liko pamiškės trobelėje pas Stanevičius. O Libos tėvai netrukus buvo sušaudyti Pivonijos šile. Stanevičiai Libą vadino Lione (Liongina, Leonora), mergaitė augo, kėlė ir gulė su Zigmo ir Jadvygos vaikais. Kai apylinkėse pasidarydavo itin neramu, Stanevičienė Libą Lionę išvesdavo naktimis miegoti į pirtį arba ant tvarto. Po karo, 1950 metais, Zigmas Stanevičius užregistravo Bernšteinaitę savo pavarde, ir ji tapo Liongina Stanevičiūte. Stanevičių augintinė baigė mokyklą, vėliau įgijo virėjos specialybę. Ištekėjusi Lionė Stanevičiūtė tapo Tarasiuk ir su vyru išvyko gyventi į Ukrainą. Stanevičiai žuvusių Bernšteinų dukrai visą gyvenimą atstojo tėvus, kitaip ji jų nė nevadino.
ZIGMAS STANEVIČIUS
Kauno apskrities, Jonavos valsčiaus, Karčių kaime gyveno žydų Bernšteinų šeima. 1938 metų gegužės 1 dieną jiems gimė dukra, kurią Bernšteinai pavadino Liba. Lietuvoje prasidėjus karui, Bernšteinus ištiko visų tuometės Lietuvos žydų likimas – jie tapo medžiojami nacių, kad būtų sunaikinti. Vieną žvarbią 1941-ųjų rudens naktį Bernšteinai atklampojo į pažįstamų Jadvygos ir Zigmo Stanevičių namus – ėjo keturiese: du vyrai ir Bernšteinienė su dukrele ant rankų. Stanevičiai su keturiais vaikais – Henriku, Napoleonu, Regina ir Irena – anuomet gyveno Panoterių apylinkės Kaušankos kaime. Bėgliai paprašė priimti apšilti. Stanevičiai įsileido juos į pirkią. Besišnekučiuojant Bernšteinienė įsidrąsino ir paprašė: „Noriu tau ją [Libą] palikti, Stanevičien. Patys gerai nežinome, kur nakvosime. Po kelių dienų atbėgsiu pasiimti.“ Jadvygai Stanevičienei neleido širdis išvaryti į šaltį pusnuogio vaiko. Taip trejų metų Liba Bernšteinaitė liko pamiškės trobelėje pas Stanevičius. O Libos tėvai netrukus buvo sušaudyti Pivonijos šile. Stanevičiai Libą vadino Lione (Liongina, Leonora), mergaitė augo, kėlė ir gulė su Zigmo ir Jadvygos vaikais. Kai apylinkėse pasidarydavo itin neramu, Stanevičienė Libą Lionę išvesdavo naktimis miegoti į pirtį arba ant tvarto. Po karo, 1950 metais, Zigmas Stanevičius užregistravo Bernšteinaitę savo pavarde, ir ji tapo Liongina Stanevičiūte. Stanevičių augintinė baigė mokyklą, vėliau įgijo virėjos specialybę. Ištekėjusi Lionė Stanevičiūtė tapo Tarasiuk ir su vyru išvyko gyventi į Ukrainą. Stanevičiai žuvusių Bernšteinų dukrai visą gyvenimą atstojo tėvus, kitaip ji jų nė nevadino.