rescuers of jews
Bujel-Chaninovič Leokadija Katerina
IGNAT BUJEL
KATARINA BUJEL
LEOKADIJA KATERINA CHANINOVIČ (Bujel)
KRISTINA GENOEFA KOVALEVSKAJA (Bujel)
1943 metais vasario 13 dieną Vilniaus geto kalinė Feiga (Fania) Dusiacka, gimusi 1919 metais Vilniuje, pakliuvo į Panerius vežamą Vilniaus geto kalinių mirtininkų grupę. Atvykus į Panerius, pradėjo temti, buvo šaudoma jau beveik sutemus, beveik nieko nebebuvo matyti, spigino šaltis. Feiga įkrito į duobę tarp nužudytų, kruvinų kūnų, bet įvyko stebuklas – Feigos nesužeidė nė viena kulka. Policininkai nelipo į duobę pribaigti sužeistųjų. Žudikams pasišalinus, Feiga prasibrovė pro sušaudytų žmonių kūnus ir išlindo iš duobės. Apie tris kilometrus Feiga brido per pusnis mišku, kol priėjo Vaidotų gyvenvietę. Ten ji rado nedidelį namelį, kuriame gyveno Ignatas Bujelis su žmona Katarina ir penkiais vaikais. Tą dieną, 1943-ųjų vasario 13-ąją, Vaidotų bažnyčioje buvo įregistruota vyriausios Bujelių dukters Janinos santuoka.
Feiga Dusiacka pažinojo Bujelių šeimą, nes jos tėvai Alteris ir Asna Dusiackiai, prieškariu gyvenę Vilniuje, savo jaunesniuosius vaikus Henochą, Feigą ir Perlą per vasaros atostogas atveždavo į Vaidotus pas Ignatą ir Katariną Bujelius. Be to, Ignatas Bujelis aprūpindavo Dusiackių šeimą savo ūkyje pagamintais maisto produktais.
Tą lemtingą 1943-iųjų vasario 13-osios naktį, kai Feiga pabeldė į Bujelių duris, Katarina Bujel iš karto ją atpažino, priglaudė, nuprausė, perrengė kitais drabužiais. Staiga pro langą Katarina pamatė du lietuvių policininkus, kurie greičiausiai ieškojo žydų ir rengėsi įeiti į namą. Katarina liepė Feigai ir savo dukroms Leokadijai ir Kristinai lipti ant krosnies. Abi mergaitės atsigulė ant Feigos, užsitraukė antklodę ir apsimetė miegančios. Policininkai apieškojo visą namą. Kai priėjo prie krosnies, Katarina Bujel paprašė jų tyliau kalbėti, nes esą „miega vaikai“. Atitraukę užuolaidėlę, policininkai pamatė dviejų „miegančių“ mergaičių galvas. O Ignatas pakvietė policininkus pasivaišinti jų vyriausios dukters vestuvių proga. Galiausiai policininkai išėjo, Feiga vėl buvo stebuklingai išgelbėta. Kelias dienas Feiga Dusiacka slėpėsi pas Bujelius, paskui ji pasiprašė nuvežama į kitą vietą, kažkiek laiko praleido pas partizanus, paskui vėl grįžo į Vilniaus getą. Iš Vilniaus geto Feiga Dusiacka pakliuvo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėliau į nedidelę koncentracijos stovyklą netoli Poznanės, ten ji susipažino su savo būsimu vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu.
Iš Feigos Dusiackos šeimos Holokausto metais liko gyvas tik jos brolis Henochas Dusiackis. Su V. Anderso armija jis pasiekė Palestiną.
Dėl Ignato ir Katarinos Bujelių bei jų dukterų Leokadijos Katerinos Chaninovič ir Kristinos Genoefos Kovalevskajos apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Paryžiuje gyvenanti išgelbėtos Feigos (Fanios) Dusiackos dukra Anna Kaplan.
KATARINA BUJEL
LEOKADIJA KATERINA CHANINOVIČ (Bujel)
KRISTINA GENOEFA KOVALEVSKAJA (Bujel)
1943 metais vasario 13 dieną Vilniaus geto kalinė Feiga (Fania) Dusiacka, gimusi 1919 metais Vilniuje, pakliuvo į Panerius vežamą Vilniaus geto kalinių mirtininkų grupę. Atvykus į Panerius, pradėjo temti, buvo šaudoma jau beveik sutemus, beveik nieko nebebuvo matyti, spigino šaltis. Feiga įkrito į duobę tarp nužudytų, kruvinų kūnų, bet įvyko stebuklas – Feigos nesužeidė nė viena kulka. Policininkai nelipo į duobę pribaigti sužeistųjų. Žudikams pasišalinus, Feiga prasibrovė pro sušaudytų žmonių kūnus ir išlindo iš duobės. Apie tris kilometrus Feiga brido per pusnis mišku, kol priėjo Vaidotų gyvenvietę. Ten ji rado nedidelį namelį, kuriame gyveno Ignatas Bujelis su žmona Katarina ir penkiais vaikais. Tą dieną, 1943-ųjų vasario 13-ąją, Vaidotų bažnyčioje buvo įregistruota vyriausios Bujelių dukters Janinos santuoka.
Feiga Dusiacka pažinojo Bujelių šeimą, nes jos tėvai Alteris ir Asna Dusiackiai, prieškariu gyvenę Vilniuje, savo jaunesniuosius vaikus Henochą, Feigą ir Perlą per vasaros atostogas atveždavo į Vaidotus pas Ignatą ir Katariną Bujelius. Be to, Ignatas Bujelis aprūpindavo Dusiackių šeimą savo ūkyje pagamintais maisto produktais.
Tą lemtingą 1943-iųjų vasario 13-osios naktį, kai Feiga pabeldė į Bujelių duris, Katarina Bujel iš karto ją atpažino, priglaudė, nuprausė, perrengė kitais drabužiais. Staiga pro langą Katarina pamatė du lietuvių policininkus, kurie greičiausiai ieškojo žydų ir rengėsi įeiti į namą. Katarina liepė Feigai ir savo dukroms Leokadijai ir Kristinai lipti ant krosnies. Abi mergaitės atsigulė ant Feigos, užsitraukė antklodę ir apsimetė miegančios. Policininkai apieškojo visą namą. Kai priėjo prie krosnies, Katarina Bujel paprašė jų tyliau kalbėti, nes esą „miega vaikai“. Atitraukę užuolaidėlę, policininkai pamatė dviejų „miegančių“ mergaičių galvas. O Ignatas pakvietė policininkus pasivaišinti jų vyriausios dukters vestuvių proga. Galiausiai policininkai išėjo, Feiga vėl buvo stebuklingai išgelbėta. Kelias dienas Feiga Dusiacka slėpėsi pas Bujelius, paskui ji pasiprašė nuvežama į kitą vietą, kažkiek laiko praleido pas partizanus, paskui vėl grįžo į Vilniaus getą. Iš Vilniaus geto Feiga Dusiacka pakliuvo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėliau į nedidelę koncentracijos stovyklą netoli Poznanės, ten ji susipažino su savo būsimu vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu.
Iš Feigos Dusiackos šeimos Holokausto metais liko gyvas tik jos brolis Henochas Dusiackis. Su V. Anderso armija jis pasiekė Palestiną.
Dėl Ignato ir Katarinos Bujelių bei jų dukterų Leokadijos Katerinos Chaninovič ir Kristinos Genoefos Kovalevskajos apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Paryžiuje gyvenanti išgelbėtos Feigos (Fanios) Dusiackos dukra Anna Kaplan.