rescuers of jews
Burlakov Aksentij
MATRIONA BURLAKOVA
AKSENTIJ BURLAKOV
FIODOR BURLAKOV
Izraelis Gantovnikas su žmona Rachele prieš karą gyveno Stajėtiškyje (Švenčionių r.). Rugpjūčio viduryje Švenčionių apskrities policijos viršininkas valsčių policijos viršininkams išsiuntinėjo įsakymą dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir dėl žydų turto konfiskavimo. Vasaros pabaigoje gimė Izraelio ir Rachelės Gantovnikų dukra Rebeka, o 1941-ųjų rugsėjo 26 d. visiems Stajėtiškio žydams buvo liepta pasiimti trijų dienų maisto atsargas ir eiti Švenčionėlių link. Švenčionių krašto žydai buvo sušaudyti Švenčionėlių poligone 1941 m. spalio 7–8 d., bet keliolikai Stajėtiškio žydų, tarp kurių buvo ir Gantovnikų šeima, pavyko pabėgti ir išvengti mirties. Po ilgų klajonių, gyvenimo Baltarusijos getuose Gantovnikai grįžo į gimtąjį kraštą ir apsistojo Švenčionių gete. Pasklidus žiniai apie artėjantį Švenčionių geto likvidavimą, jiems vėl teko bėgti. 1942 m. rudenį naktį jie pasibeldė į Mylių kaime gyvenusių sentikių Burlakovų duris. Šeimininkai Aksentijus, Matriona ir jų suaugę vaikai Fiodoras ir Zinaida juos svetingai priėmė, pamaitino, o kai pailsėję ir apšilę Gantovnikai susiruošė eiti toliau, Burlakovai pasiūlė palikti mažąją Rebeką pas juos Myliuose, nes su mažu, dažnai verkiančiu vaiku bėgliams būtų rizikinga tęsti kelią, be to, artėjo šalčiai. Izraeliui ir Rachelei, kurie iki tol nė dienai nebuvo išsiskyrę su savo dukryte, buvo sunku apsispręsti, tačiau, pajutę Burlakovų geraširdiškumą, ryžosi palikti mažąją Rebeką pas juos. Užsirašę šeimininkų adresą ir vardus, jie išėjo. Dvejus metus Gantovnikai slapstėsi aplinkiniuose kaimuose ir miškuose, o 1944 m. liepą grįžo į Stajėtiškį. Iš 350 miestelio gyventojų žydų gyvi liko tik 7. Izraelis ir Rachelė nuvyko į Mylius ir rado Rebeką gyvą ir sveiką, laimingai sulaukusią karo pabaigos Aksentijaus, Matrionos bei jų suaugusių vaikų Fiodoro ir Zinaidos, padėjusių pagyvenusiems tėvams globoti mergaitę, Burlakovų šeimoje. Izraelis, Rachelė ir Rebeka emigravo į Izraelį. Ilgus metus jie neturėjo galimybės palaikyti ryšių su Rebekos gelbėtojais, bet kritus geležinei uždangai atvyko į Mylius padėkoti visai Burlakovų šeimai už Rebekos išgelbėjimą. Deja, Aksentijaus ir Matrionos jau nebebuvo tarp gyvųjų, Rebeka (Rivka Golan) susitiko tik su jų sūnumi Fiodoru – vienu iš savo gelbėtojų, vis dar gyvenusių tame pačiame name, kur Rebeka praleido dvejus savo gyvenimo metus pačiu pavojingiausiu žydams laikotarpiu.
AKSENTIJ BURLAKOV
FIODOR BURLAKOV
Izraelis Gantovnikas su žmona Rachele prieš karą gyveno Stajėtiškyje (Švenčionių r.). Rugpjūčio viduryje Švenčionių apskrities policijos viršininkas valsčių policijos viršininkams išsiuntinėjo įsakymą dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir dėl žydų turto konfiskavimo. Vasaros pabaigoje gimė Izraelio ir Rachelės Gantovnikų dukra Rebeka, o 1941-ųjų rugsėjo 26 d. visiems Stajėtiškio žydams buvo liepta pasiimti trijų dienų maisto atsargas ir eiti Švenčionėlių link. Švenčionių krašto žydai buvo sušaudyti Švenčionėlių poligone 1941 m. spalio 7–8 d., bet keliolikai Stajėtiškio žydų, tarp kurių buvo ir Gantovnikų šeima, pavyko pabėgti ir išvengti mirties. Po ilgų klajonių, gyvenimo Baltarusijos getuose Gantovnikai grįžo į gimtąjį kraštą ir apsistojo Švenčionių gete. Pasklidus žiniai apie artėjantį Švenčionių geto likvidavimą, jiems vėl teko bėgti. 1942 m. rudenį naktį jie pasibeldė į Mylių kaime gyvenusių sentikių Burlakovų duris. Šeimininkai Aksentijus, Matriona ir jų suaugę vaikai Fiodoras ir Zinaida juos svetingai priėmė, pamaitino, o kai pailsėję ir apšilę Gantovnikai susiruošė eiti toliau, Burlakovai pasiūlė palikti mažąją Rebeką pas juos Myliuose, nes su mažu, dažnai verkiančiu vaiku bėgliams būtų rizikinga tęsti kelią, be to, artėjo šalčiai. Izraeliui ir Rachelei, kurie iki tol nė dienai nebuvo išsiskyrę su savo dukryte, buvo sunku apsispręsti, tačiau, pajutę Burlakovų geraširdiškumą, ryžosi palikti mažąją Rebeką pas juos. Užsirašę šeimininkų adresą ir vardus, jie išėjo. Dvejus metus Gantovnikai slapstėsi aplinkiniuose kaimuose ir miškuose, o 1944 m. liepą grįžo į Stajėtiškį. Iš 350 miestelio gyventojų žydų gyvi liko tik 7. Izraelis ir Rachelė nuvyko į Mylius ir rado Rebeką gyvą ir sveiką, laimingai sulaukusią karo pabaigos Aksentijaus, Matrionos bei jų suaugusių vaikų Fiodoro ir Zinaidos, padėjusių pagyvenusiems tėvams globoti mergaitę, Burlakovų šeimoje. Izraelis, Rachelė ir Rebeka emigravo į Izraelį. Ilgus metus jie neturėjo galimybės palaikyti ryšių su Rebekos gelbėtojais, bet kritus geležinei uždangai atvyko į Mylius padėkoti visai Burlakovų šeimai už Rebekos išgelbėjimą. Deja, Aksentijaus ir Matrionos jau nebebuvo tarp gyvųjų, Rebeka (Rivka Golan) susitiko tik su jų sūnumi Fiodoru – vienu iš savo gelbėtojų, vis dar gyvenusių tame pačiame name, kur Rebeka praleido dvejus savo gyvenimo metus pačiu pavojingiausiu žydams laikotarpiu.