rescuers of jews
Čižinauskaitė-Alimova Birutė
JONAS ČIŽINAUSKAS
ONA ČIŽINAUSKIENĖ
BIRUTĖ ALIMOVA (ČIŽINAUSKAITĖ)
Karo metais darbininkas Jonas Čižinauskas su žmona Ona, aštuoniolikmete dukra Birute ir paaugliu sūnumi Vytautu gyveno Kaune sename mediniame name Aukštųjų Šančių pakraštyje. Jonas dirbo sargu daržovių konservų fabrike „Sodyba“, į kurį iš Kauno geto būdavo atvaroma dirbti žydų brigada. Kai getą ėmė krėsti žiaurios vaikų naikinimo akcijos, į Joną kreipėsi žydų brigadoje dirbęs geto belaisvis Šneiras Macas ir paprašė išgelbėti jo dukterėčią Navą Mitkovskają. Nors už pagalbą žydams grėsė mirtis, Jonas Čižinauskas nepabūgo pavojaus, pasidalijo žinia su žmona ir dukra Birute ir visi kartu nusprendė paslėpti vaiką. Vakarais, kai brigados grįždavo iš darbo, prie geto vartų kildavo sąmyšis, grįžtantieji būdavo tikrinami, ar neparsineša maisto. Vieną rudens vakarą per tokį sąmyšį moteris iš geto pusės pro spygliuotas vielas perdavė Birutei Čižinauskaitei į antklodę susuktą mergaitę. Ne pagal metus augalota ir stipri Birutė suspaudė glėbyje nejudrų ryšulį – geto vaikai anksti išmokdavo pajusti pavojų ir, kai reikėdavo, neišleisdavo nė garso. Birutė Čižinauskaitė ketverių Navą Mitkovskają ant rankų iš Vilijampolės per visą Kauną parsinešė į Šančius. Patekusi pas Čižinauskus mažoji Nava iš pradžių buvo įsibauginusi, bet po kelių savaičių priprato prie globėjų, kurie ja rūpinosi kaip savo vaiku, ir šviesiaplaukė, mėlynakė mergytė pasijuto laisviau, netgi nebebijodavo išeiti pažaisti su kaimynų vaikais, o aplinkiniams buvo paaiškinta, jog ji esanti giminaitė iš kaimo. Motinai kelis kartus pavyko aplankyti Navą, bet išsiskyrimai mergaitei būdavo labai skausmingi, be to, moteris nenorėjo rizikuoti niekieno gyvybe, todėl nustojo lankyti mažylę. Dar vėliau Čižinauskai pasiūlė Mitkovskajai paslėpti ir jos vyresnįjį sūnų Navos brolį Šragą. Dešimtmetį Šragą iš motinos mieste paėmė taip pat Birutė ir aplinkiniais keliais parsivedė į namus. Šragai buvo įrengta slėptuvė – atitverta virtuvės kertelė, į kurią buvo galima patekti tik per virtuvės spintą. Šraga ten praleisdavo beveik visą laiką. Artėjant frontui ir vokiečiams vis labiau erzeliuojant, kaimynai ėmė vis dažniau kalbėti apie mažąją Čižinauskų įnamę. Todėl vieną dieną prie Čižinauskų namelio privažiavo vežimas, įsodino į jį Navą ir išvežė mergytę atgal į kaimą pas tėvus – bet tai buvo tik aplinkinių akims surežisuotas spektaklis. Sutemus Nava buvo vėl parvežta atgal ir nuo tos dienos slėpėsi slėptuvėje su broliu Šraga. Karo pabaigoje Čižinauskai per pažįstamus perdavė vaikų mamai į getą raštelį, kad ir ji ateitų pas juos pasislėpti, tačiau tuo metu žydų į darbus jau nebevarydavo, o geto sargyba buvo sustiprinta. Likviduojant getą moteris buvo išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir ten žuvo. Vaikų tėvas buvo nužudytas Vilijampolėje dar 1941-ųjų rugpjūtį.
Pas Čižinauskus vaikai išbuvo iki 1945 metų, paskui juos pasiėmė giminaičiai. Vėliau Šraga Mitkovskis apsigyveno Maskvoje, o Nava Mitkovski-Braverman gyveno Izraelyje ir Kanadoje. Brolio ir sesers Mitkovskių ryšys su gelbėtojais niekada nenutrūko. Jonas ir Ona Čižinauskai ir jų dukra Birutė 1992 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, Ona Čižinauskienė 1994 m. apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Per šią apdovanojimo ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas Čižinauskas ir Birutė Alimova (Čižinauskaitė), išgelbėję du Kauno geto vaikus.
ONA ČIŽINAUSKIENĖ
BIRUTĖ ALIMOVA (ČIŽINAUSKAITĖ)
Karo metais darbininkas Jonas Čižinauskas su žmona Ona, aštuoniolikmete dukra Birute ir paaugliu sūnumi Vytautu gyveno Kaune sename mediniame name Aukštųjų Šančių pakraštyje. Jonas dirbo sargu daržovių konservų fabrike „Sodyba“, į kurį iš Kauno geto būdavo atvaroma dirbti žydų brigada. Kai getą ėmė krėsti žiaurios vaikų naikinimo akcijos, į Joną kreipėsi žydų brigadoje dirbęs geto belaisvis Šneiras Macas ir paprašė išgelbėti jo dukterėčią Navą Mitkovskają. Nors už pagalbą žydams grėsė mirtis, Jonas Čižinauskas nepabūgo pavojaus, pasidalijo žinia su žmona ir dukra Birute ir visi kartu nusprendė paslėpti vaiką. Vakarais, kai brigados grįždavo iš darbo, prie geto vartų kildavo sąmyšis, grįžtantieji būdavo tikrinami, ar neparsineša maisto. Vieną rudens vakarą per tokį sąmyšį moteris iš geto pusės pro spygliuotas vielas perdavė Birutei Čižinauskaitei į antklodę susuktą mergaitę. Ne pagal metus augalota ir stipri Birutė suspaudė glėbyje nejudrų ryšulį – geto vaikai anksti išmokdavo pajusti pavojų ir, kai reikėdavo, neišleisdavo nė garso. Birutė Čižinauskaitė ketverių Navą Mitkovskają ant rankų iš Vilijampolės per visą Kauną parsinešė į Šančius. Patekusi pas Čižinauskus mažoji Nava iš pradžių buvo įsibauginusi, bet po kelių savaičių priprato prie globėjų, kurie ja rūpinosi kaip savo vaiku, ir šviesiaplaukė, mėlynakė mergytė pasijuto laisviau, netgi nebebijodavo išeiti pažaisti su kaimynų vaikais, o aplinkiniams buvo paaiškinta, jog ji esanti giminaitė iš kaimo. Motinai kelis kartus pavyko aplankyti Navą, bet išsiskyrimai mergaitei būdavo labai skausmingi, be to, moteris nenorėjo rizikuoti niekieno gyvybe, todėl nustojo lankyti mažylę. Dar vėliau Čižinauskai pasiūlė Mitkovskajai paslėpti ir jos vyresnįjį sūnų Navos brolį Šragą. Dešimtmetį Šragą iš motinos mieste paėmė taip pat Birutė ir aplinkiniais keliais parsivedė į namus. Šragai buvo įrengta slėptuvė – atitverta virtuvės kertelė, į kurią buvo galima patekti tik per virtuvės spintą. Šraga ten praleisdavo beveik visą laiką. Artėjant frontui ir vokiečiams vis labiau erzeliuojant, kaimynai ėmė vis dažniau kalbėti apie mažąją Čižinauskų įnamę. Todėl vieną dieną prie Čižinauskų namelio privažiavo vežimas, įsodino į jį Navą ir išvežė mergytę atgal į kaimą pas tėvus – bet tai buvo tik aplinkinių akims surežisuotas spektaklis. Sutemus Nava buvo vėl parvežta atgal ir nuo tos dienos slėpėsi slėptuvėje su broliu Šraga. Karo pabaigoje Čižinauskai per pažįstamus perdavė vaikų mamai į getą raštelį, kad ir ji ateitų pas juos pasislėpti, tačiau tuo metu žydų į darbus jau nebevarydavo, o geto sargyba buvo sustiprinta. Likviduojant getą moteris buvo išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir ten žuvo. Vaikų tėvas buvo nužudytas Vilijampolėje dar 1941-ųjų rugpjūtį.
Pas Čižinauskus vaikai išbuvo iki 1945 metų, paskui juos pasiėmė giminaičiai. Vėliau Šraga Mitkovskis apsigyveno Maskvoje, o Nava Mitkovski-Braverman gyveno Izraelyje ir Kanadoje. Brolio ir sesers Mitkovskių ryšys su gelbėtojais niekada nenutrūko. Jonas ir Ona Čižinauskai ir jų dukra Birutė 1992 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, Ona Čižinauskienė 1994 m. apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Per šią apdovanojimo ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas Čižinauskas ir Birutė Alimova (Čižinauskaitė), išgelbėję du Kauno geto vaikus.