rescuers of jews
Graževičienė Vanda Marija
MARIJA GRAŽEVIČIENĖ
VANDA LUKŠIENĖ
Statybos inžinierius Jonas Graževičius su žmona Marija ir dukra Vandute karo metais gyveno Šiauliuose, Stoties gatvėje. 1944-aisiais likviduojant Šiaulių getą Graževičiai padėjo išsigelbėti kelioms žydų šeimoms: jų namuose trumpiau ar ilgiau Miriam Gordonaitės-Kuperšteinienės skaičiavimais slapstėsi apie aštuoniolika žydų. Tuo metu Graževičiai savo namuose slėpė dar 1943 m. lapkritį iš Šiaulių geto pabėgusias Sonią Gordonienę ir jos dukrą Miriam Gordonaitę-Kuperšteinienę (vėliau – Tuch Majer). Su Marija Graževičiene Miriam susipažino mieste, vaikščiodama į priverčiamuosius darbus. Kartą Graževičienė pasiūlė Miriam su motina pasislėpti jos namuose. Sonią Gordonienę Graževičiai pristatydavo kaip namų šeimininkę (gaspadinę), o Miriam buvo įrengta slėptuvė, į kurią buvo patenkama per spintą iš Vandos Graževičiūtės kambario. Miriam Gordonaitė-Kuperšteinienė su motina pas Graževičius išgyveno iki pat karo Lietuvoje pabaigos.
Joną Graževičių Miriam buvo supažindinusi su šiauliečių žydų Davidovų šeima. Hiršas Davidovas turėjo kailių rauginimo ir odos dirbimo įmonę. Naciams okupavus Šiaulius vokiečių administracijos įsakymu Davidovų šeima vienintelė nebuvo uždaryta į getą ir palikta mieste, nes vokiečiai buvo suinteresuoti nepertraukiamu kailių išdirbimo procesu. Kai vokiečiai pradėjo likviduoti getą ir žudyti likusius paskutinius Šiaulių žydus, Davidovai suprato, kad netrukus bus galas ir jiems, ir kreipėsi į Graževičius. Tačiau slėpti tokią didelę grupę žmonių buvo pernelyg sudėtinga ir pavojinga, juo labiau kad pas inžinierių Graževičių dažnai lankydavosi darbininkai ir statybininkai, kieme buvo didelis judėjimas, todėl Davidovai buvo perkelti į kaimą, deja, saugumo tarnybų buvo susekti, uždaryti į Šiaulių kalėjimą ir 1944-ųjų liepos gale nužudyti. Iš šios giminės gyvos liko ir pas Graževičius vėliau grįžo tik Davidovų svainės Pesia Melcer ir Sara Kohen. Marija Graževičienė per draugus abiem moterims rado slėptuves, kartais Graževičių slapstomos moterys kurį laiką pagyvendavo pas Marijos brolį Karolį Žalgevičių Padurpės kaime. Pesia Melcer ir Sara Kohen, kaip ir Sonia Gordonienė su Miriam Gordonaite-Kuperšteiniene, liko gyvos ir po karo repatrijavo į Izraelį.
Jonas Graževičius, Marija Graževičienė, Vanda Lukšienė (Graževičiūtė) 1995 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais; Jonas Graževičius 1997 metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojamos ir kitos šios šeimos narės: Marija Graževičienė ir Vanda Lukšienė (Graževičiūtė), rizikavusios gyvybe ir gelbėjusios žydus.
VANDA LUKŠIENĖ
Statybos inžinierius Jonas Graževičius su žmona Marija ir dukra Vandute karo metais gyveno Šiauliuose, Stoties gatvėje. 1944-aisiais likviduojant Šiaulių getą Graževičiai padėjo išsigelbėti kelioms žydų šeimoms: jų namuose trumpiau ar ilgiau Miriam Gordonaitės-Kuperšteinienės skaičiavimais slapstėsi apie aštuoniolika žydų. Tuo metu Graževičiai savo namuose slėpė dar 1943 m. lapkritį iš Šiaulių geto pabėgusias Sonią Gordonienę ir jos dukrą Miriam Gordonaitę-Kuperšteinienę (vėliau – Tuch Majer). Su Marija Graževičiene Miriam susipažino mieste, vaikščiodama į priverčiamuosius darbus. Kartą Graževičienė pasiūlė Miriam su motina pasislėpti jos namuose. Sonią Gordonienę Graževičiai pristatydavo kaip namų šeimininkę (gaspadinę), o Miriam buvo įrengta slėptuvė, į kurią buvo patenkama per spintą iš Vandos Graževičiūtės kambario. Miriam Gordonaitė-Kuperšteinienė su motina pas Graževičius išgyveno iki pat karo Lietuvoje pabaigos.
Joną Graževičių Miriam buvo supažindinusi su šiauliečių žydų Davidovų šeima. Hiršas Davidovas turėjo kailių rauginimo ir odos dirbimo įmonę. Naciams okupavus Šiaulius vokiečių administracijos įsakymu Davidovų šeima vienintelė nebuvo uždaryta į getą ir palikta mieste, nes vokiečiai buvo suinteresuoti nepertraukiamu kailių išdirbimo procesu. Kai vokiečiai pradėjo likviduoti getą ir žudyti likusius paskutinius Šiaulių žydus, Davidovai suprato, kad netrukus bus galas ir jiems, ir kreipėsi į Graževičius. Tačiau slėpti tokią didelę grupę žmonių buvo pernelyg sudėtinga ir pavojinga, juo labiau kad pas inžinierių Graževičių dažnai lankydavosi darbininkai ir statybininkai, kieme buvo didelis judėjimas, todėl Davidovai buvo perkelti į kaimą, deja, saugumo tarnybų buvo susekti, uždaryti į Šiaulių kalėjimą ir 1944-ųjų liepos gale nužudyti. Iš šios giminės gyvos liko ir pas Graževičius vėliau grįžo tik Davidovų svainės Pesia Melcer ir Sara Kohen. Marija Graževičienė per draugus abiem moterims rado slėptuves, kartais Graževičių slapstomos moterys kurį laiką pagyvendavo pas Marijos brolį Karolį Žalgevičių Padurpės kaime. Pesia Melcer ir Sara Kohen, kaip ir Sonia Gordonienė su Miriam Gordonaite-Kuperšteiniene, liko gyvos ir po karo repatrijavo į Izraelį.
Jonas Graževičius, Marija Graževičienė, Vanda Lukšienė (Graževičiūtė) 1995 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais; Jonas Graževičius 1997 metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojamos ir kitos šios šeimos narės: Marija Graževičienė ir Vanda Lukšienė (Graževičiūtė), rizikavusios gyvybe ir gelbėjusios žydus.