rescuers of jews
Jablonskis Konstantinas
KONSTANTINAS JABLONSKIS
Prieš Vilniaus geto likvidaciją Mira Rolnikaitė pabėgo iš geto ir pateko į žydų darbo stovyklą, skirtą nacių kariuomenės technikos remonto dirbtuvėms (HKP, vok. Heereskraftfahrpark) Subačiaus gatvėje aptarnauti. Ten Mira ėmė sukti galvą, kaip pabėgti iš HKP, susirasti patikimą slėptuvę ir ištraukti iš geto motiną Taibę Rolnikienę, seserį Mašą ir mažuosius broliuką Ruviką ir sesytę Raječką. Jai pavyko susisiekti su savo buvusiu gimnazijos mokytoju Henriku Jonaičiu, bet šis neturėjo galimybės paslėpti jos savo namuose, todėl mokytojas visomis išgalėmis pradėjo ieškoti žmonių, kurie galėtų padėti Mirai. Tuo tarpu Mira Rolnikaitė parašė laišką į Kauną tėvo kolegei ir senai mamos pažįstamai teisininkei Onai Kairienei. Supratusi, kad kelionė į Kauną Mirai gali būti mirtinai pavojinga, Ona Kairienė kreipėsi pagalbos į kelis gerus savo pažįstamus Vilniuje. Netrukus – vėlgi per H. Jonaitį – Mira iš Kairienės gavo laišką, kuriame buvo nurodyta „susipažinti su profesoriumi Jablonskiu“. Profesorius Konstantinas Jablonskis žinojo, kad jo kolega ir bičiulis Vilniaus valstybinio archyvo direktorius kunigas Juozas Stakauskas su savo bendraminčiu mokytoju Vladu Žemaičiu archyve Ignoto g. 5 buvo įrengęs slėptuvę ir slėpė 11 žydų. K. Jablonskis sutarė su Stakausku, kad šis priims ir Mirą, tik reikėjo kiek palaukti, nes K. Jablonskis įtarė esąs sekamas. Tačiau ir radus slėptuvę Mirai dar reikėjo ištrūkti iš HKP. Mirą Rolnikaitę su keliomis kitomis merginomis iš HKP vesdavo į miesto savivaldybę po remonto valyti patalpų. Ten vienas valdininkas, pavarde Savickas, vis draugiškai pakalbindavo merginas, leisdavo joms pailsėti, prisėsti, pasišnekėdavo su jomis, pakeiksnodavo Hitlerį, o kartą pasakė savo adresą. Kai Praną Savicką už antinacistines kalbas suėmė ir išsiuntė į Pravieniškių kalėjimą, jis paprašė savo žmonos padėti Mirai. Savickienė kelioms dienoms priglaudė Mirą. Vėliau iš Savickienės namų Jonaitis paėmė Mirą ir sutartą dieną nuvedė ją pernakvoti į tarpinį butą, kurį buvo nurodęs prof. Konstantinas Jablonskis. Iš ten K. Jablonskis Mirą Rolnikaitę palydėjo į slėptuvę archyve Šv. Ignoto gatvėje, kur Mira Rolnikaitė ir sulaukė išvadavimo.
Profesorius Konstantinas Jablonskis gelbėjo ne tik Mirą Rolnikaitę (Lisauskienę), jis visomis išgalėmis stengėsi iš Kauno geto ištraukti ir išgelbėti Bertą Jafetienę ir padėti jos sūnui Tobijui. Kai Tobijaus motina kartu su Kotryna Katinskaite ir Onyte Katinskaite (Doveikiene) suorganizavo savo vaiko pabėgimą iš Kauno geto, jis buvo atvežtas slapstyti į Vilnių, į Kaštonų gatvę, pas Onytės tėvus Juozą ir Mariją Katinskus. Vieną dieną pas Katinskus Tobiją aplankė profesorius Konstantinas Jablonskis. Jis perdavė jam nuo mamos linkėjimus, atvežė drabužių ir pasakė, kad mama greitai atvažiuos. Profesorius, dirbdamas archyve, aptiko į Jafetienę panašios lenkės pasą ir slapta jį perdavė Bertai, tikėdamasis, kad su tuo dokumentu moteriai pavyks ištrūkti iš Kauno geto. Deja, papirktas Kauno geto sargybinis leido Bertai Jafetienei išeiti pro geto vartus, o išėjusią nušovė į nugarą.
Likviduojant Vilniaus getą į koncentracijos stovyklą buvo deportuota Maša Rolnikaitė, jos motina Taibė Rolnikienė, broliukas Ruvikas ir sesutė Rajytė per selekciją Misionierių bažnyčios kieme buvo nustumti į mirti pasmerktųjų pusę, ir daugiau jų niekas nebematė.
Prieš Vilniaus geto likvidaciją Mira Rolnikaitė pabėgo iš geto ir pateko į žydų darbo stovyklą, skirtą nacių kariuomenės technikos remonto dirbtuvėms (HKP, vok. Heereskraftfahrpark) Subačiaus gatvėje aptarnauti. Ten Mira ėmė sukti galvą, kaip pabėgti iš HKP, susirasti patikimą slėptuvę ir ištraukti iš geto motiną Taibę Rolnikienę, seserį Mašą ir mažuosius broliuką Ruviką ir sesytę Raječką. Jai pavyko susisiekti su savo buvusiu gimnazijos mokytoju Henriku Jonaičiu, bet šis neturėjo galimybės paslėpti jos savo namuose, todėl mokytojas visomis išgalėmis pradėjo ieškoti žmonių, kurie galėtų padėti Mirai. Tuo tarpu Mira Rolnikaitė parašė laišką į Kauną tėvo kolegei ir senai mamos pažįstamai teisininkei Onai Kairienei. Supratusi, kad kelionė į Kauną Mirai gali būti mirtinai pavojinga, Ona Kairienė kreipėsi pagalbos į kelis gerus savo pažįstamus Vilniuje. Netrukus – vėlgi per H. Jonaitį – Mira iš Kairienės gavo laišką, kuriame buvo nurodyta „susipažinti su profesoriumi Jablonskiu“. Profesorius Konstantinas Jablonskis žinojo, kad jo kolega ir bičiulis Vilniaus valstybinio archyvo direktorius kunigas Juozas Stakauskas su savo bendraminčiu mokytoju Vladu Žemaičiu archyve Ignoto g. 5 buvo įrengęs slėptuvę ir slėpė 11 žydų. K. Jablonskis sutarė su Stakausku, kad šis priims ir Mirą, tik reikėjo kiek palaukti, nes K. Jablonskis įtarė esąs sekamas. Tačiau ir radus slėptuvę Mirai dar reikėjo ištrūkti iš HKP. Mirą Rolnikaitę su keliomis kitomis merginomis iš HKP vesdavo į miesto savivaldybę po remonto valyti patalpų. Ten vienas valdininkas, pavarde Savickas, vis draugiškai pakalbindavo merginas, leisdavo joms pailsėti, prisėsti, pasišnekėdavo su jomis, pakeiksnodavo Hitlerį, o kartą pasakė savo adresą. Kai Praną Savicką už antinacistines kalbas suėmė ir išsiuntė į Pravieniškių kalėjimą, jis paprašė savo žmonos padėti Mirai. Savickienė kelioms dienoms priglaudė Mirą. Vėliau iš Savickienės namų Jonaitis paėmė Mirą ir sutartą dieną nuvedė ją pernakvoti į tarpinį butą, kurį buvo nurodęs prof. Konstantinas Jablonskis. Iš ten K. Jablonskis Mirą Rolnikaitę palydėjo į slėptuvę archyve Šv. Ignoto gatvėje, kur Mira Rolnikaitė ir sulaukė išvadavimo.
Profesorius Konstantinas Jablonskis gelbėjo ne tik Mirą Rolnikaitę (Lisauskienę), jis visomis išgalėmis stengėsi iš Kauno geto ištraukti ir išgelbėti Bertą Jafetienę ir padėti jos sūnui Tobijui. Kai Tobijaus motina kartu su Kotryna Katinskaite ir Onyte Katinskaite (Doveikiene) suorganizavo savo vaiko pabėgimą iš Kauno geto, jis buvo atvežtas slapstyti į Vilnių, į Kaštonų gatvę, pas Onytės tėvus Juozą ir Mariją Katinskus. Vieną dieną pas Katinskus Tobiją aplankė profesorius Konstantinas Jablonskis. Jis perdavė jam nuo mamos linkėjimus, atvežė drabužių ir pasakė, kad mama greitai atvažiuos. Profesorius, dirbdamas archyve, aptiko į Jafetienę panašios lenkės pasą ir slapta jį perdavė Bertai, tikėdamasis, kad su tuo dokumentu moteriai pavyks ištrūkti iš Kauno geto. Deja, papirktas Kauno geto sargybinis leido Bertai Jafetienei išeiti pro geto vartus, o išėjusią nušovė į nugarą.
Likviduojant Vilniaus getą į koncentracijos stovyklą buvo deportuota Maša Rolnikaitė, jos motina Taibė Rolnikienė, broliukas Ruvikas ir sesutė Rajytė per selekciją Misionierių bažnyčios kieme buvo nustumti į mirti pasmerktųjų pusę, ir daugiau jų niekas nebematė.