rescuers of jews
Janušauskas Vincas
Iš Jecheckelio Galperino 2004, rugpjūčio 17 d. laiško:
Aš gimiau Šiauliuose, Lietuvoje, ir perėjau visus nacių pragaro ratus: Šiaulių getas (iš pradžių Kaukazo, po to - Ežero-Trakų), 1944 metais buvau išvežtas į Štuthofą, po to – į Dachau. 1945 mane išlaisvino amerikiečiai.
Noriu pasakyti, kad sutuoktiniai Janušauskai verti Pasaulio Tautų Teisuolių vardo. Jie daug gero padarė įkalintiems gete žydams. Prisimenu, kaip Ona permesdavo per tvorą ryšulius, rizikuodama savo gyvybe, aš tą mačiau daug kartų, nes mes gyvenome Kaukazo gete, netoli tvoros ir pagrindinės Vilniaus gatvės, ir pro langą matėsi, kas vyksta gatvėje. Man taip pat žinoma (iš mano brolio ir jo žmonos), kad Janušauskai išgelbėjo du kūdikius Chanelę ir Reizelę per 1943 metų Akciją, kai visus vaikus, senius ir ligonius vedė mirčiai.
Tos akcijos metu buvo nužudytas mano tėvas, Pinchas Galperinas, kuris buvo aklas, nors ir sveikas. Kai mes, jaunimas, vakare grįžome į getą iš darbo Frenkelio fabrike, radome raštelį, kuriame tėvas stambiomis raidėmis (nes buvo aklas) parašė apie savo likimą. Aš nukrypau nuo temos, atsiprašau, bet tai gyvena manyje...
Janušauskai išgelbėjo ir mano brolį su žmona – Menašę ir Belą Galperinus, kai jie pabėgo iš geto jo likvidavimo išvakarėse.
Aš gimiau Šiauliuose, Lietuvoje, ir perėjau visus nacių pragaro ratus: Šiaulių getas (iš pradžių Kaukazo, po to - Ežero-Trakų), 1944 metais buvau išvežtas į Štuthofą, po to – į Dachau. 1945 mane išlaisvino amerikiečiai.
Noriu pasakyti, kad sutuoktiniai Janušauskai verti Pasaulio Tautų Teisuolių vardo. Jie daug gero padarė įkalintiems gete žydams. Prisimenu, kaip Ona permesdavo per tvorą ryšulius, rizikuodama savo gyvybe, aš tą mačiau daug kartų, nes mes gyvenome Kaukazo gete, netoli tvoros ir pagrindinės Vilniaus gatvės, ir pro langą matėsi, kas vyksta gatvėje. Man taip pat žinoma (iš mano brolio ir jo žmonos), kad Janušauskai išgelbėjo du kūdikius Chanelę ir Reizelę per 1943 metų Akciją, kai visus vaikus, senius ir ligonius vedė mirčiai.
Tos akcijos metu buvo nužudytas mano tėvas, Pinchas Galperinas, kuris buvo aklas, nors ir sveikas. Kai mes, jaunimas, vakare grįžome į getą iš darbo Frenkelio fabrike, radome raštelį, kuriame tėvas stambiomis raidėmis (nes buvo aklas) parašė apie savo likimą. Aš nukrypau nuo temos, atsiprašau, bet tai gyvena manyje...
Janušauskai išgelbėjo ir mano brolį su žmona – Menašę ir Belą Galperinus, kai jie pabėgo iš geto jo likvidavimo išvakarėse.