rescuers of jews
Jaskelevičiūtė-Karaliūnienė Bronislava
Per karą Ipolito ir Marijos Jaskelevičių šeima gyveno Druskininkų rajone, Jaskonių kaime. Savo sodybos kluone jie slapstė žydus. 1943 metais vasarą ir rudenį šiame regione vyko reidai – besislapstančių žydų gaudynės ir žudynės. Žydai buvo aptikti ir Jaskelevičių vienkiemyje. Sugautus žydus nužudė, sodybą suniokojo, o Mariją ir Ipolitą Jaskelevičius išvežė. Bialystok‘o karo lauko teismas iškėlė baudžiamąją bylą dėl žydų prieglobsčio lietuviams Ipolitui Jaskelevičiui (Hipolit Jaskielewicz gim. 1901) ir Marijai Jaskelevičienei (Maria Jaskelewicz, gim. 1887) ir nuteisė juos mirties bausme. Teismo sprendimu kaltinamųjų turtas buvo konfiskuotas Vokietijos nacionalinio judėjimo Aufbewerk (Vokietijos nacionalinės statybos judėjimo) naudai, nuosprendis įvykdytas.
Ipolito ir Marijos Jaskelevičių dukra Bronė (dabar Bronislava Karaliūnienė) prisimena: mano tėvai Marija ir Ipolitas Jaskelevičiai kluone slapstė žydus. Kiek prisimenu, buvo 4 žmonės. Tėvams liepus, aš nešiojau žydams į kluoną valgį. Kartą atvažiavo sunkvežimis su vokiečiais, klausė ar pas mus nėra žydų, tėvai sakė, kad nėra, bet tuo tarpu jie pastebėjo iš kluono bėgantį žydą, jį nušovė, o kitus surado ir suėmė. Suėmė ir išsivežė ir mano tėvus. Man mama buvo liepusi bėgti į mišką, aš per mišką nubėgau pas savo tetą Petrę Tertelienę. Kai vėliau sugrįžau pažiūrėti į savo sodybą, radau ją visiškai suniokotą ir po tos baisios dienos savo tėvų daugiau nemačiau. Iš pradžių gyvenai pas tetą, vėliau dirbau ir gyvenau pas įvairius žmones.
Toks buvo šioje sodyboje gyvenusios šeimos tragiškas likimas: Ipolitas ir Marija Jaskelevičiai nužudyti, vaikai liko našlaičiai, gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai nugriauti ir ištąsyti, kitkas sudeginta. Ilgainiui iš sodybvietės dingo netgi pamatiniai akmenys.
Ipolito ir Marijos Jaskelevičių dukra Bronė (dabar Bronislava Karaliūnienė) prisimena: mano tėvai Marija ir Ipolitas Jaskelevičiai kluone slapstė žydus. Kiek prisimenu, buvo 4 žmonės. Tėvams liepus, aš nešiojau žydams į kluoną valgį. Kartą atvažiavo sunkvežimis su vokiečiais, klausė ar pas mus nėra žydų, tėvai sakė, kad nėra, bet tuo tarpu jie pastebėjo iš kluono bėgantį žydą, jį nušovė, o kitus surado ir suėmė. Suėmė ir išsivežė ir mano tėvus. Man mama buvo liepusi bėgti į mišką, aš per mišką nubėgau pas savo tetą Petrę Tertelienę. Kai vėliau sugrįžau pažiūrėti į savo sodybą, radau ją visiškai suniokotą ir po tos baisios dienos savo tėvų daugiau nemačiau. Iš pradžių gyvenai pas tetą, vėliau dirbau ir gyvenau pas įvairius žmones.
Toks buvo šioje sodyboje gyvenusios šeimos tragiškas likimas: Ipolitas ir Marija Jaskelevičiai nužudyti, vaikai liko našlaičiai, gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai nugriauti ir ištąsyti, kitkas sudeginta. Ilgainiui iš sodybvietės dingo netgi pamatiniai akmenys.