rescuers of jews
Kalinkienė Veronika
VERONIKA KALINKIENĖ (1919–2001)
Motelis Kurickis buvo kilęs iš paprastos Anykščių žydų šeimos – jo tėvas turėjo arklį ir vežimu į traukinių stotį vežiodavo žmones. Jaunasis Motkė prieš karą dirbo artelėje batsiuviu. Toje pačioje artelėje, tik kitame ceche vėlėja dirbo dvidešimtmetė lietuvaitė Verutė Misiūnaitė. Prieš karą ir karo metais Veronika su seserimi ir motina gyveno nedideliame nuosavame name netoli Anykščių žydų kapinių. Užėjus karui jau po kelių dienų vokiečiai šeimininkavo ir Anykščiuose. Iš karto prasidėjo žydų persekiojimai. 1941-ųjų liepos pabaigoje Anykščiuose žydų vyrai buvo atskirti nuo moterų ir vaikų, kankinami ir nušauti, po mėnesio prie Liudiškių piliakalnio buvo sušaudyti Anykščių žydės, žydų vaikai ir senoliai. Anykščiuose buvo nužudyta apie 1500 žydų. 1941-ųjų pradžioje vieną ankstų rugsėjo rytą netoli namų Veronika aptiko pusnuogį kraujuojantį pažįstamą vaikiną. Tai buvo Motelis Kurickis, kuriam per stebuklą pavyko gyvam išsiropšti iš duobės. Veronika žinojo, kas gresia už pagalbą žydams, bet nepaisydama mirtino pavojaus atnešė Moteliui maisto ir vandens, sutvarstė žaizdas. Vėliau Veronika atnešė Moteliui senus savo tėvo drabužius ir paslėpė jį tvarte. Veronika bėglį slapstė ir juo rūpinosi kelias dienas. Kai kiek sustiprėjo, Motelis slapta pasitraukė iš Anykščių. Kurickis turėjo planą kirsti fronto liniją ir įsilieti į Raudonosios armijos gretas, bet netoli Daugpilio (Latvija) buvo sučiuptas vokiečių ir 1941-ųjų spalį pateko į Daugpilio getą. Per visus karo metus Motelis Kurickis ne kartą žvelgė mirčiai į akis, o artėjant karo pabaigai buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Ten buvo išvaduotas Sąjungininkų armijos. Atgavęs laisvę Motelis Kurickis jau žinojo, kad nieko iš artimųjų nebėra gyvų, todėl į Lietuvą nebegrįžo. Galiausiai jis pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas ir įsikūrė ten. Motelis Kurickis Amerikoje pasivadino Maksu Kurtisu ir sukūrė ten šeimą. 1996 metais Maksas Kurtisas apsilankė gimtuosiuose Anykščiuose ir susitiko su savo gelbėtoja Veronika Misiūnaite-Kalinkiene.
Veronika Kalinkienė 2000 metais paskelbta Pasaulio Tautų Teisuole, 2003 metais apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
VVGŽM, GS, f. 1, b. 456
Motelis Kurickis buvo kilęs iš paprastos Anykščių žydų šeimos – jo tėvas turėjo arklį ir vežimu į traukinių stotį vežiodavo žmones. Jaunasis Motkė prieš karą dirbo artelėje batsiuviu. Toje pačioje artelėje, tik kitame ceche vėlėja dirbo dvidešimtmetė lietuvaitė Verutė Misiūnaitė. Prieš karą ir karo metais Veronika su seserimi ir motina gyveno nedideliame nuosavame name netoli Anykščių žydų kapinių. Užėjus karui jau po kelių dienų vokiečiai šeimininkavo ir Anykščiuose. Iš karto prasidėjo žydų persekiojimai. 1941-ųjų liepos pabaigoje Anykščiuose žydų vyrai buvo atskirti nuo moterų ir vaikų, kankinami ir nušauti, po mėnesio prie Liudiškių piliakalnio buvo sušaudyti Anykščių žydės, žydų vaikai ir senoliai. Anykščiuose buvo nužudyta apie 1500 žydų. 1941-ųjų pradžioje vieną ankstų rugsėjo rytą netoli namų Veronika aptiko pusnuogį kraujuojantį pažįstamą vaikiną. Tai buvo Motelis Kurickis, kuriam per stebuklą pavyko gyvam išsiropšti iš duobės. Veronika žinojo, kas gresia už pagalbą žydams, bet nepaisydama mirtino pavojaus atnešė Moteliui maisto ir vandens, sutvarstė žaizdas. Vėliau Veronika atnešė Moteliui senus savo tėvo drabužius ir paslėpė jį tvarte. Veronika bėglį slapstė ir juo rūpinosi kelias dienas. Kai kiek sustiprėjo, Motelis slapta pasitraukė iš Anykščių. Kurickis turėjo planą kirsti fronto liniją ir įsilieti į Raudonosios armijos gretas, bet netoli Daugpilio (Latvija) buvo sučiuptas vokiečių ir 1941-ųjų spalį pateko į Daugpilio getą. Per visus karo metus Motelis Kurickis ne kartą žvelgė mirčiai į akis, o artėjant karo pabaigai buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Ten buvo išvaduotas Sąjungininkų armijos. Atgavęs laisvę Motelis Kurickis jau žinojo, kad nieko iš artimųjų nebėra gyvų, todėl į Lietuvą nebegrįžo. Galiausiai jis pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas ir įsikūrė ten. Motelis Kurickis Amerikoje pasivadino Maksu Kurtisu ir sukūrė ten šeimą. 1996 metais Maksas Kurtisas apsilankė gimtuosiuose Anykščiuose ir susitiko su savo gelbėtoja Veronika Misiūnaite-Kalinkiene.
Veronika Kalinkienė 2000 metais paskelbta Pasaulio Tautų Teisuole, 2003 metais apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
VVGŽM, GS, f. 1, b. 456