rescuers of jews
Korovacki Silvestr
IZABELA KOROVACKA
SILVESTR KOROVACKI
Prieškariu Josifas Zakas Švenčionėliuose turėjo mėsos parduotuvę, gyveno pasiturimai, gražiai sutarė ir bendravo su daugeliu kaimynų, padėdavo ir S. ir I. Korovackių šeimai: nupirkdavo miltų, cukraus, per Kalėdas, Velykas ir kitas šventes atnešdavo dovanų. Prasidėjus karui, 5 asmenų Zakų šeimą: Josifą, jo žmoną Chają, sūnus Hilelį (g. 1928) ir Gedaliją (g. 1930) ir Josifo Zako brolį Liovą, kaip ir kitus žydus, suvarė į aptvarą Kaltanėnų gatvėje. Vieną vakarą visai Zakų šeimai pavyko pabėgti iš geto, ir jie atėjo į Pakumšos vienkiemį pas Silvestrą ir Izabelę Korovackius. Šie juos širdingai priėmė. Tačiau Josifas Zakas nusprendė, kad bus saugiau slapstytis toliau nuo šių vietų, kur visi juos pažįsta, tad nusprendė eiti į Baltarusiją. Šeimai klaidžiojant miško keliukais, vienas Zakų sūnus paklydo, sutiktas miške žmogus pasinaudojo vaiko nelaime ir išviliojo tėvo duotą maišelį su pinigais, o paskui paliko. Tačiau, matyt, Zakų šeimą lydėjo sėkmė, nes jie surado sūnų ir atsidūrė Žukainių kaime, Svierių apylinkėse, čia juos priglaudė valstietis Michailas Voitechovičius. Gyveno jie klojime, tvarte, kad niekam nesukeltų įtarimo. Tuo metu Silvestras Korovackis nei dieną, nei naktį nerado sau ramybės, drebėdamas dėl kaimynų likimo. Jis nusprendė sekti Zakų pėdomis, ir po ilgų nelengvų paieškų jam pavyko juos surasti Baltarusijoje. Zakai gyveno pusbadžiu, todėl Silvestras Korovackis ir jo žmona Izabelė kepdavo duoną, mušė sviestą ir kas savaitę Silvestras, pasikinkęs arklį, veždavo maisto Zakų šeimai. Kartais maisto pritrūkdavo ir Korovackiai, jie augino 5 vaikus. Kelionės buvo labai pavojingos ir ilgos, bet Silvestras Korovackis (po karo Josifas Zakas jį vadins antruoju tėvu) ir jo žmona Izabelė Korovacka pasiaukojamai gelbėjo savo gerus buvusius kaimynus ir ilgus trejus metus jais rūpinosi. Praėjus frontui, Zakai grįžo į Švenčionėlius, kurį laiką pagyveno pas Korovackius ir greitai per Lenkiją emigravo Palestiną, kur gyveno du Josifo Zako broliai. Josifas Zakas mirė Izraelyje 1953 m. Su Korovackių šeima palaikė ryšius jo sūnūs. Pas juos 1990 m. lankėsi ir Silvestro ir Izabelės Korovackių dukra Veronika Lazarenko.
SILVESTR KOROVACKI
Prieškariu Josifas Zakas Švenčionėliuose turėjo mėsos parduotuvę, gyveno pasiturimai, gražiai sutarė ir bendravo su daugeliu kaimynų, padėdavo ir S. ir I. Korovackių šeimai: nupirkdavo miltų, cukraus, per Kalėdas, Velykas ir kitas šventes atnešdavo dovanų. Prasidėjus karui, 5 asmenų Zakų šeimą: Josifą, jo žmoną Chają, sūnus Hilelį (g. 1928) ir Gedaliją (g. 1930) ir Josifo Zako brolį Liovą, kaip ir kitus žydus, suvarė į aptvarą Kaltanėnų gatvėje. Vieną vakarą visai Zakų šeimai pavyko pabėgti iš geto, ir jie atėjo į Pakumšos vienkiemį pas Silvestrą ir Izabelę Korovackius. Šie juos širdingai priėmė. Tačiau Josifas Zakas nusprendė, kad bus saugiau slapstytis toliau nuo šių vietų, kur visi juos pažįsta, tad nusprendė eiti į Baltarusiją. Šeimai klaidžiojant miško keliukais, vienas Zakų sūnus paklydo, sutiktas miške žmogus pasinaudojo vaiko nelaime ir išviliojo tėvo duotą maišelį su pinigais, o paskui paliko. Tačiau, matyt, Zakų šeimą lydėjo sėkmė, nes jie surado sūnų ir atsidūrė Žukainių kaime, Svierių apylinkėse, čia juos priglaudė valstietis Michailas Voitechovičius. Gyveno jie klojime, tvarte, kad niekam nesukeltų įtarimo. Tuo metu Silvestras Korovackis nei dieną, nei naktį nerado sau ramybės, drebėdamas dėl kaimynų likimo. Jis nusprendė sekti Zakų pėdomis, ir po ilgų nelengvų paieškų jam pavyko juos surasti Baltarusijoje. Zakai gyveno pusbadžiu, todėl Silvestras Korovackis ir jo žmona Izabelė kepdavo duoną, mušė sviestą ir kas savaitę Silvestras, pasikinkęs arklį, veždavo maisto Zakų šeimai. Kartais maisto pritrūkdavo ir Korovackiai, jie augino 5 vaikus. Kelionės buvo labai pavojingos ir ilgos, bet Silvestras Korovackis (po karo Josifas Zakas jį vadins antruoju tėvu) ir jo žmona Izabelė Korovacka pasiaukojamai gelbėjo savo gerus buvusius kaimynus ir ilgus trejus metus jais rūpinosi. Praėjus frontui, Zakai grįžo į Švenčionėlius, kurį laiką pagyveno pas Korovackius ir greitai per Lenkiją emigravo Palestiną, kur gyveno du Josifo Zako broliai. Josifas Zakas mirė Izraelyje 1953 m. Su Korovackių šeima palaikė ryšius jo sūnūs. Pas juos 1990 m. lankėsi ir Silvestro ir Izabelės Korovackių dukra Veronika Lazarenko.