rescuers of jews
Mikalauskaitė Genė
Dailininkas Samuelis Rozinas gimė ir užaugo Kaune. Atsidūręs gete, talentingas ir perspektyvus dailininkas buvo įdarbintas geto dirbtuvėje, kurioje buvo gaminami oficialūs geto dokumentai. Kartais su Samueliu Rozinu susisiekdavo antifašistinės geto organizacijos nariai, tuomet Samuelis padarydavo savo draugams reikalingus dokumentus. 1944 metais Samuelis Rozinas ištrūko iš geto ir nusigavo pas savo draugus partizanus.
Kartą grupę partizanų, tarp kurių buvo ir Samuelis Rozinas, netoli Vievio puolė ir apsupo vokiečių kareiviai. Dalis partizanų per susišaudymą žuvo, o Rozinas buvo sužeistas. Jis perplaukė upę, tačiau, norėdamas pabėgti nuo persekiotojų, jis turėjo vienintelį pasirinkimą – perplaukti dar ir didelį ežerą. Sunkiai sužeistam Rozinui pavyko pasiekti krantą, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jis atsidūrė nedidelėje saloje. Alkanas, ištroškęs, šlapias, su kraujuojančiomis žaizdomis, Samuelis Rozinas pasislėpė pakrantės krūmuose. Jį pastebėjęs žvejys atnešė sausų drabužių, duonos, pieno ir perplukdė valtimi į kitą ežero krantą. Vos laikydamasis ant kojų, Samuelis atėjo į artimiausią Šairiškių kaimą. Pasibeldė į kaimo namelio duris. Paaiškino šeimininkei, kas jis toks, ir paprašė pagalbos. Agota Mikalauskienė ir jos vaikai: Kazys, Genutė, ir Ona paslėpė Samuelį Roziną savo namelio palėpėje, jį slaugė. Agota jam tapo antrąja motina. Jos gerumas ir švelnumas ne tik padėjo išsigydyti žaizdas – ši šeima užgrūdino Samuelio Rozino valią ir dvasią, atgaivino pasitikėjimą kitais žmonėmis. Jis gyveno pas Mikalauskus, kol pasveiko, vėliau Kazys Mikalauskas nuvedė Samuelį į mišką, kur jam pavyko rasti partizanų būrį. Po karo Samuelis Rozinas studijavo Vilniaus Valstybiniame Dailės institute ir Peterburgo (tuometinio Leningrado) Dailės Akademijoje, sukūrė keletą savo gelbėtojos Agotos Mikalauskienės portretų, jai dedikavo eiles, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. 2006 m. Samuelis Rozinas mirė JAV.
Dailininko tėvas Isakas Rozinas, gaisrininkų savanorių būrio vadas, prieš karą apdovanotas Vyčio Kryžiumi, mirė gete 1941 metais. Motina Chana, išgyvenusi Štuthofo koncentracijos stovykloje, po karo išvyko į Izraelį. Per karą žuvo ir abu Samuelio Rozino broliai.
Kartą grupę partizanų, tarp kurių buvo ir Samuelis Rozinas, netoli Vievio puolė ir apsupo vokiečių kareiviai. Dalis partizanų per susišaudymą žuvo, o Rozinas buvo sužeistas. Jis perplaukė upę, tačiau, norėdamas pabėgti nuo persekiotojų, jis turėjo vienintelį pasirinkimą – perplaukti dar ir didelį ežerą. Sunkiai sužeistam Rozinui pavyko pasiekti krantą, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jis atsidūrė nedidelėje saloje. Alkanas, ištroškęs, šlapias, su kraujuojančiomis žaizdomis, Samuelis Rozinas pasislėpė pakrantės krūmuose. Jį pastebėjęs žvejys atnešė sausų drabužių, duonos, pieno ir perplukdė valtimi į kitą ežero krantą. Vos laikydamasis ant kojų, Samuelis atėjo į artimiausią Šairiškių kaimą. Pasibeldė į kaimo namelio duris. Paaiškino šeimininkei, kas jis toks, ir paprašė pagalbos. Agota Mikalauskienė ir jos vaikai: Kazys, Genutė, ir Ona paslėpė Samuelį Roziną savo namelio palėpėje, jį slaugė. Agota jam tapo antrąja motina. Jos gerumas ir švelnumas ne tik padėjo išsigydyti žaizdas – ši šeima užgrūdino Samuelio Rozino valią ir dvasią, atgaivino pasitikėjimą kitais žmonėmis. Jis gyveno pas Mikalauskus, kol pasveiko, vėliau Kazys Mikalauskas nuvedė Samuelį į mišką, kur jam pavyko rasti partizanų būrį. Po karo Samuelis Rozinas studijavo Vilniaus Valstybiniame Dailės institute ir Peterburgo (tuometinio Leningrado) Dailės Akademijoje, sukūrė keletą savo gelbėtojos Agotos Mikalauskienės portretų, jai dedikavo eiles, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. 2006 m. Samuelis Rozinas mirė JAV.
Dailininko tėvas Isakas Rozinas, gaisrininkų savanorių būrio vadas, prieš karą apdovanotas Vyčio Kryžiumi, mirė gete 1941 metais. Motina Chana, išgyvenusi Štuthofo koncentracijos stovykloje, po karo išvyko į Izraelį. Per karą žuvo ir abu Samuelio Rozino broliai.