Rescuers of Jews
Baltuškienė Ona
STEPONAS GALVYDIS
KAZYS BALTUŠKA
ONA BALTUŠKIENĖ
Prieš karą Vabalninke, Kupiškio gatvėje, gyveno Jofių šeima. Joje augo keturi vaikai: vyriausioji Feigė, gimusi 1922 metais, dvejais metais už ją jaunesnis Jankelis, šešeriais jaunesnė Sėlia ir mažėlė Ona. Jau pirmomis karo dienoms pradėta kalbėti, kad vokiečiai suiminės ir šaudys žydus, todėl Jofių šeima iš karto sunerimo. Jofienė nusprendė, kad reikia visiems apsikrikštyti. Feigę ir jos mamą Miriam 1941-ųjų vasarą pakrikštijo kunigas Steponas Galvydis, jis Feigei davė savo vardą ir tapo jos krikštatėviu, o mažąsias Jofaites pakrikštijo iš Utenos kilęs kunigas Petras Markevičius. Jofė vyresnysis su septyniolikmečiu sūnumi Jankeliu nesutiko krikštytis, liko prie savojo tikėjimo. Ir tėvas Jofė jau pirmomis karo dienomis buvo nužudytas. Taip susiklostė, kad nacių okupacijos Lietuvoje pradžioje Jofaitė dirbo Vabalninko teisėjo Vitkausko šeimoje namų darbininke. Feigė: „Manęs atėjo samdyti dirbti viena ponia. Užsinorėjo už dyka darbininkės. Milicininkas pažinojo mane ir pasakė, kad [imtų] mane. Tai toji ir paėmė. Taip ir pradėjau dirbti sąžiningai. Pamatė, tai gal pagailo ir laikė mane. O tada visus išvarė [žydus sušaudyti], o manęs ne. Paskui jie pradėjo sakyti, kad viršaitis žada juos apskųsti.“ Supratęs, kad visiems gresia pavojus, teisėjas Vitkauskas vėlgi kreipėsi patarimo į kunigą Steponą Galvydį. Kunigas nusprendė išsiųsti devyniolikmetę Stefaniją pas savo giminaičius Oną ir Kazimierą Baltuškas į Kunigiškių kaimą šalia Svėdasų. Kunigo brolis padarė merginai netikrą asmens dokumentą Stefos Barzdaitės vardu ir Feigė Stefa iškeliavo pėsčia į Kunigiškius. Pas senukus Baltuškas Feigė Stefa išbuvo trejus metus nuo 1941-ųjų vasaros iki 1944-ųjų vasaros. Iš visos šeimos Feigė Jofaitė per nacių okupaciją vienintelė išliko gyva. Jos tėvą nužudė netoli Kupiškio, brolį Jankelį – prie Biržų, o motina su jos dviem mažosiomis sesutėmis buvo sušaudytos prie Pasvalio. Steponas Galvydis savo išgelbėtąja rūpinosi ir po karo: kai kunigo tėvus išvežė į Sibirą, Galvydis pasakė Feigei eiti gyventi į likusius tuščius jo tėvų namus Svėdasuose, dar vėliau padėjo pinigais įsigyjant nuosavą namelį. Po kiek laiko Stefanija ištekėjo už lietuvio Juozo Gudonio, vėliau pora apsigyveno Utenoje.
Po karo dėl įtempto darbo pašlijus sveikatai ir ėmus persekioti sovietiniam saugumui, 1947–1948 metais S. Galvydis buvo paskirtas Ragelių (Rokiškio r.) parapijos administratoriumi, 1948–1964 metais tarnavo Pušaloto parapijoje, nuo 1964 m. balandžio paskirtas į Traupio (Anykščių r.) Šv. Onos parapiją, kur klebonavo iki gyvenimo pabaigos.
KAZYS BALTUŠKA
ONA BALTUŠKIENĖ
Prieš karą Vabalninke, Kupiškio gatvėje, gyveno Jofių šeima. Joje augo keturi vaikai: vyriausioji Feigė, gimusi 1922 metais, dvejais metais už ją jaunesnis Jankelis, šešeriais jaunesnė Sėlia ir mažėlė Ona. Jau pirmomis karo dienoms pradėta kalbėti, kad vokiečiai suiminės ir šaudys žydus, todėl Jofių šeima iš karto sunerimo. Jofienė nusprendė, kad reikia visiems apsikrikštyti. Feigę ir jos mamą Miriam 1941-ųjų vasarą pakrikštijo kunigas Steponas Galvydis, jis Feigei davė savo vardą ir tapo jos krikštatėviu, o mažąsias Jofaites pakrikštijo iš Utenos kilęs kunigas Petras Markevičius. Jofė vyresnysis su septyniolikmečiu sūnumi Jankeliu nesutiko krikštytis, liko prie savojo tikėjimo. Ir tėvas Jofė jau pirmomis karo dienomis buvo nužudytas. Taip susiklostė, kad nacių okupacijos Lietuvoje pradžioje Jofaitė dirbo Vabalninko teisėjo Vitkausko šeimoje namų darbininke. Feigė: „Manęs atėjo samdyti dirbti viena ponia. Užsinorėjo už dyka darbininkės. Milicininkas pažinojo mane ir pasakė, kad [imtų] mane. Tai toji ir paėmė. Taip ir pradėjau dirbti sąžiningai. Pamatė, tai gal pagailo ir laikė mane. O tada visus išvarė [žydus sušaudyti], o manęs ne. Paskui jie pradėjo sakyti, kad viršaitis žada juos apskųsti.“ Supratęs, kad visiems gresia pavojus, teisėjas Vitkauskas vėlgi kreipėsi patarimo į kunigą Steponą Galvydį. Kunigas nusprendė išsiųsti devyniolikmetę Stefaniją pas savo giminaičius Oną ir Kazimierą Baltuškas į Kunigiškių kaimą šalia Svėdasų. Kunigo brolis padarė merginai netikrą asmens dokumentą Stefos Barzdaitės vardu ir Feigė Stefa iškeliavo pėsčia į Kunigiškius. Pas senukus Baltuškas Feigė Stefa išbuvo trejus metus nuo 1941-ųjų vasaros iki 1944-ųjų vasaros. Iš visos šeimos Feigė Jofaitė per nacių okupaciją vienintelė išliko gyva. Jos tėvą nužudė netoli Kupiškio, brolį Jankelį – prie Biržų, o motina su jos dviem mažosiomis sesutėmis buvo sušaudytos prie Pasvalio. Steponas Galvydis savo išgelbėtąja rūpinosi ir po karo: kai kunigo tėvus išvežė į Sibirą, Galvydis pasakė Feigei eiti gyventi į likusius tuščius jo tėvų namus Svėdasuose, dar vėliau padėjo pinigais įsigyjant nuosavą namelį. Po kiek laiko Stefanija ištekėjo už lietuvio Juozo Gudonio, vėliau pora apsigyveno Utenoje.
Po karo dėl įtempto darbo pašlijus sveikatai ir ėmus persekioti sovietiniam saugumui, 1947–1948 metais S. Galvydis buvo paskirtas Ragelių (Rokiškio r.) parapijos administratoriumi, 1948–1964 metais tarnavo Pušaloto parapijoje, nuo 1964 m. balandžio paskirtas į Traupio (Anykščių r.) Šv. Onos parapiją, kur klebonavo iki gyvenimo pabaigos.