Rescuers of Jews
Venckevičienė Ona
Vokiečių okupacinė valdžia nuolat veždavo Kauno geto kalinių brigadas darbams į Lakūnų plente esančias aviacijos dirbtuves ir aerodromą. Kad fiziškai išsekę geto kaliniai galėtų gerai dirbti, pietų pertraukos metu jiems buvo leidžiama vaikščioti ir prašyti maisto iš vietinių gyventojų. Daugelis Lakūnų plento gyventojų užjausdavo žydus. Tokia buvo visa Prano ir Onos Venckevičių šeima, kurioje lankydavosi ir gaudavo maisto keletas geto kalinių. Viena iš dažnai besilankančių Venckevičių šeimoje – dantų gydytoja Jocheved Kaganienė (Cohen) verkdama prašė gelbėti jos ketverių metų dukrelę Chavivą, sakydama, kad gete nuolat vyksta įvairios akcijos ir niekas negali būti tikras dėl rytdienos. Venckevičiams sutikus, J. Kaganienė sugebėjo suorganizuoti mergaitės išvedimą iš geto. Taip Chaviva atsirado Venckevičių šeimoje. Iš Apolonijos Anastazijos Pikturnienės (Venckevičiūtės) prisiminimų: Mergaitei buvo maždaug ketveri metukai. Mes su seserimi buvome vyresnės ir gerai supratome padėties tragizmą. Motinos ir dukters atsisveikinimas pribloškė visus namiškius: močiutę, tėvus ir mudvi su seserimi.
Ponia Kaganienė per pietų pertrauką dar ne vieną kartą lankėsi mūsų namuose. Ilgainiui pasimatymai nutrūko, iš kitų kalinių sužinojome, kad Kaganienę su seserimi išvežė darbams į Vokietiją. Chaviva rūpinosi visi be išimties šeimos nariai. Močiutė (Magdalena Dubinskienė) ir mamytė ypatingai gailėjosi Chavivos ir mylėjo ją kaip savo vaiką. Artėjant frontui ir padažnėjus bombardavimams aerodromo ir aviacijos dirbtuvių rajone, Pranas Venckevičius visą savo šeimą, įskaitant Chavivą (Venckevičių šeimoje mergaitė buvo vadinama Janute), išvežė pas savo seserį Lenkutienę, gyvenusią Kazlų Rūdos valsč., Bartininkų kaime, kur visi laimingai sulaukė karo pabaigos. Visos Venckevičių šeimos didžiuliam džiaugsmui, vieną 1945 m. dieną iš koncentracijos stovyklos sugrįžo Jocheved Kaganienė su seserimi. Kurį laiką Chaviva dar pasiliko pas Venckevičius, kol jos motina įsikūrė Vilniuje ir galėjo pasiimti mergaitę. 1950 m. J. Kaganienė su Chaviva emigravo į Jeruzalę. 1967 metais Chaviva ištekėjo už Abi Achtmano ir išvyko gyventi į Londoną. Vėliau, jau su savo dukterimis Rachele ir Šaron Chaviva Achtman, persikėlė gyventi į Kanadą. Venckevičių ir Kaganų (Cohen) šeimų bendravimas ilgą laiką tęsėsi laiškais.
Ponia Kaganienė per pietų pertrauką dar ne vieną kartą lankėsi mūsų namuose. Ilgainiui pasimatymai nutrūko, iš kitų kalinių sužinojome, kad Kaganienę su seserimi išvežė darbams į Vokietiją. Chaviva rūpinosi visi be išimties šeimos nariai. Močiutė (Magdalena Dubinskienė) ir mamytė ypatingai gailėjosi Chavivos ir mylėjo ją kaip savo vaiką. Artėjant frontui ir padažnėjus bombardavimams aerodromo ir aviacijos dirbtuvių rajone, Pranas Venckevičius visą savo šeimą, įskaitant Chavivą (Venckevičių šeimoje mergaitė buvo vadinama Janute), išvežė pas savo seserį Lenkutienę, gyvenusią Kazlų Rūdos valsč., Bartininkų kaime, kur visi laimingai sulaukė karo pabaigos. Visos Venckevičių šeimos didžiuliam džiaugsmui, vieną 1945 m. dieną iš koncentracijos stovyklos sugrįžo Jocheved Kaganienė su seserimi. Kurį laiką Chaviva dar pasiliko pas Venckevičius, kol jos motina įsikūrė Vilniuje ir galėjo pasiimti mergaitę. 1950 m. J. Kaganienė su Chaviva emigravo į Jeruzalę. 1967 metais Chaviva ištekėjo už Abi Achtmano ir išvyko gyventi į Londoną. Vėliau, jau su savo dukterimis Rachele ir Šaron Chaviva Achtman, persikėlė gyventi į Kanadą. Venckevičių ir Kaganų (Cohen) šeimų bendravimas ilgą laiką tęsėsi laiškais.