Rescuers of Jews
Voroneckij Josif
Josif Voroneckij, Marija Voroneckaja, Bronislava Voroneckaja-Labul, Sofija Voroneckaja-Prokopovič, Jelena Voroneckaja-Sinkevič, Viktoras Voroneckis
Broliai Hiršas ir Gedalija Šneideriai ir jų draugas Šlomo Lemelmanas (vėliau Saul Leyman), 1941-ųjų rudenį prieš žydų Naujųjų metų šventę Roš ha-Šaną įspėti krikščionės moters apie planuojamas žydų žudynes, pasitraukė iš gimtųjų Šalčininkėlių į Žlaugtų kaimą netoli Akmenynės, pas savo senus pažįstamus Voroneckius. Šeimos galva Josifas (Juzefas) Voroneckis, jo žmona Marija ir keturi jų vaikai (13–22 m.) Viktoras, Jelena, Bronislava ir Sofija nedvejodami priėmė pabėgėlius. Voroneckiai gyveno kaimo pakraštyje, prie miško. Visi šeimos nariai dirbo savo 12 hektarų ūkyje, laikė gyvulius, vertėsi ir gyveno iš to, ką užsiaugindavo.
Bėgliams buvo įrengtos dvi slėptuvės: palėpėje ir po tvarto grindimis, iš kur buvo iškastas tunelis į netoli augusį mišką, kad prireikus slepiamieji galėtų pabėgti. Po kelių dienų atėjo dar vienas Šneiderių brolis – Geršonas. Jis atbėgo iš miško, kur jį su kitais žydais vyrais naciai ir jų talkininkai vertė kasti duobę, rengdamiesi sušaudyti žydus.
Netrukus jaunuoliai sužinojo, kad visi jų artimiausi giminės nužudyti. Kukus Josifo ir Marijos Voroneckių ūkelis tapo brolių Hiršo, Geršono, Gedalijos Šneiderių bei Šlomo Lemelmano namais trejiems metams – iki pat 1944-ųjų vasaros. Kad niekas iš kaimynų neįtartų, jog Voroneckiai slapsto žydus, Josifas eidavo pirkti maisto į kitus kaimus. Voroneckiai turėjo tik vieną karvę, tačiau žinodami, kad jų globotiniai yra religingi ir valgo košerinį maistą, pieno produktus atiduodavo jiems.
Kartą naciai, įtarę, kad Voroneckiai slepia žydus, suėmė vyresnįjį sūnų Viktorą ir kankindami vertė jį išduoti, kur slepia žydus. Mušė šautuvų buožėmis tame pačiame tvarte, kur po grindimis slapstėsi žydų jaunuoliai, tačiau Viktoras neišdavė.
Po karo broliai Šneideriai ir Šlomo Lemelmanas emigravo į Kanadą ir Jungtines Valstijas, tačiau palaikė ryšį su Voroneckiais. Sofija Prokopovič (Voroneckaja), lydima anūkės Olgos, 2000 metais apsilankė JAV ir ten susitiko su Saulu Leymanu, Gedalijos Šneiderio našle Nechama Šneider, išgelbėtųjų palikuoniais.
Broliai Hiršas ir Gedalija Šneideriai ir jų draugas Šlomo Lemelmanas (vėliau Saul Leyman), 1941-ųjų rudenį prieš žydų Naujųjų metų šventę Roš ha-Šaną įspėti krikščionės moters apie planuojamas žydų žudynes, pasitraukė iš gimtųjų Šalčininkėlių į Žlaugtų kaimą netoli Akmenynės, pas savo senus pažįstamus Voroneckius. Šeimos galva Josifas (Juzefas) Voroneckis, jo žmona Marija ir keturi jų vaikai (13–22 m.) Viktoras, Jelena, Bronislava ir Sofija nedvejodami priėmė pabėgėlius. Voroneckiai gyveno kaimo pakraštyje, prie miško. Visi šeimos nariai dirbo savo 12 hektarų ūkyje, laikė gyvulius, vertėsi ir gyveno iš to, ką užsiaugindavo.
Bėgliams buvo įrengtos dvi slėptuvės: palėpėje ir po tvarto grindimis, iš kur buvo iškastas tunelis į netoli augusį mišką, kad prireikus slepiamieji galėtų pabėgti. Po kelių dienų atėjo dar vienas Šneiderių brolis – Geršonas. Jis atbėgo iš miško, kur jį su kitais žydais vyrais naciai ir jų talkininkai vertė kasti duobę, rengdamiesi sušaudyti žydus.
Netrukus jaunuoliai sužinojo, kad visi jų artimiausi giminės nužudyti. Kukus Josifo ir Marijos Voroneckių ūkelis tapo brolių Hiršo, Geršono, Gedalijos Šneiderių bei Šlomo Lemelmano namais trejiems metams – iki pat 1944-ųjų vasaros. Kad niekas iš kaimynų neįtartų, jog Voroneckiai slapsto žydus, Josifas eidavo pirkti maisto į kitus kaimus. Voroneckiai turėjo tik vieną karvę, tačiau žinodami, kad jų globotiniai yra religingi ir valgo košerinį maistą, pieno produktus atiduodavo jiems.
Kartą naciai, įtarę, kad Voroneckiai slepia žydus, suėmė vyresnįjį sūnų Viktorą ir kankindami vertė jį išduoti, kur slepia žydus. Mušė šautuvų buožėmis tame pačiame tvarte, kur po grindimis slapstėsi žydų jaunuoliai, tačiau Viktoras neišdavė.
Po karo broliai Šneideriai ir Šlomo Lemelmanas emigravo į Kanadą ir Jungtines Valstijas, tačiau palaikė ryšį su Voroneckiais. Sofija Prokopovič (Voroneckaja), lydima anūkės Olgos, 2000 metais apsilankė JAV ir ten susitiko su Saulu Leymanu, Gedalijos Šneiderio našle Nechama Šneider, išgelbėtųjų palikuoniais.