Rescuers of Jews
Zabukienė (Šlepetytė) Leokadija
LEOKADIJA ZABUKIENĖ (ŠLEPETYTĖ)
Leokadija Šlepetytė (vėliau Kvaselienė-Zabukienė) šešiolikos metų su vyresniąja seserimi atvykusi į Kauną (jos buvo likusios našlaitės, nuo 6-erių metų Levutę augino sesuo) kone iš karto Kauno žydų ligoninėje gavo sanitarės darbą ir ten visą laiką dirbo. Karo metais gyveno Italijos gatvėje (sovietmečiu A. Mickevičiaus g.) ir padėjo ne vienam žydui: slėpė, tarpininkavo, buvo ryšininkė. Slėpė daktarą Šlomą Nabriskį ir daktarą Baruchą Voščiną, kurie, kai visi Kauno žydai iki 1941-ųjų rūgpjūčio 15 d. buvo suvaryti į getą, po Didžiosios akcijos, įvykusios spalio pabaigoje, išlikę gyvi sugebėjo pabėgti iš geto, įsilieję į vieną iš į miestą varytų dirbti žydų brigadų. Šlomas Nabriskis buvo žinomas Kaune ginekologas, Baruchas Voščinas taip pat buvo gydytojas. Juos slėpė kelios lietuvių šeimos ir pavieniai asmenys, taip pat ir Leokadija Šlepetytė, kurią Nabriskis pažinojo iš tų laikų, kai prieš karą dirbo su ja toje pačioje žydų ligoninėje. 1943 m. lietuviai vis labiau išsisukinėjo nuo tarnybos nacių kariuomenėje, nevykdė darbo prievolės, nepristatydavo nustatytų maisto produktų kvotų, todėl mieste vis labiau intensyvėjo kratos ir gaudynės, būdavo apsupami ištisi kvartalai, ir per vieną iš tokių reidų Italijos gatvėje Leokadija Šlepetytė buvo suimta kartu su daktaru Nabriskiu – to liudininkėmis tapo Marija Zelčiūtė ir jos slėpta žydaitė Olga Gurvičiūtė. L. Šlepetytė pusantro mėnesio buvo kalinama areštinėje, bet nesudarius bylos buvo paleista (visi Nabriskį slėpę lietuviai taip pat buvo paleisti užtarus juos dr. Elkesui). Vėliau tais pačiais metais Leokadija iš Kauno geto išnešė mažametę Fridmanaitę ir perdavė ją patikimiems žmonėms. Nuolat rūpinosi jos likimu ir toliau. Prireikus pervesdavo į saugesnius namus. Galop policijos buvo susekta ir išvežta į Vokietiją, kur kalėjo pusantrų metų. Daktaras Šlomas Nabriskis ir Baruchas Voščinas gyvi sulaukė karo pabaigos ir repatrijavo į Izraelį. Daktaras Š. Nabriskis iki pensijos vadovavo Kfar Sabos ligoninės ginekologijos skyriui. Leokadija Šlepetytė vėliau grįžo į gimtuosius Pakalnius Utenos rajone ir ten nugyveno likusį gyvenimą.
Leokadija Šlepetytė (vėliau Kvaselienė-Zabukienė) šešiolikos metų su vyresniąja seserimi atvykusi į Kauną (jos buvo likusios našlaitės, nuo 6-erių metų Levutę augino sesuo) kone iš karto Kauno žydų ligoninėje gavo sanitarės darbą ir ten visą laiką dirbo. Karo metais gyveno Italijos gatvėje (sovietmečiu A. Mickevičiaus g.) ir padėjo ne vienam žydui: slėpė, tarpininkavo, buvo ryšininkė. Slėpė daktarą Šlomą Nabriskį ir daktarą Baruchą Voščiną, kurie, kai visi Kauno žydai iki 1941-ųjų rūgpjūčio 15 d. buvo suvaryti į getą, po Didžiosios akcijos, įvykusios spalio pabaigoje, išlikę gyvi sugebėjo pabėgti iš geto, įsilieję į vieną iš į miestą varytų dirbti žydų brigadų. Šlomas Nabriskis buvo žinomas Kaune ginekologas, Baruchas Voščinas taip pat buvo gydytojas. Juos slėpė kelios lietuvių šeimos ir pavieniai asmenys, taip pat ir Leokadija Šlepetytė, kurią Nabriskis pažinojo iš tų laikų, kai prieš karą dirbo su ja toje pačioje žydų ligoninėje. 1943 m. lietuviai vis labiau išsisukinėjo nuo tarnybos nacių kariuomenėje, nevykdė darbo prievolės, nepristatydavo nustatytų maisto produktų kvotų, todėl mieste vis labiau intensyvėjo kratos ir gaudynės, būdavo apsupami ištisi kvartalai, ir per vieną iš tokių reidų Italijos gatvėje Leokadija Šlepetytė buvo suimta kartu su daktaru Nabriskiu – to liudininkėmis tapo Marija Zelčiūtė ir jos slėpta žydaitė Olga Gurvičiūtė. L. Šlepetytė pusantro mėnesio buvo kalinama areštinėje, bet nesudarius bylos buvo paleista (visi Nabriskį slėpę lietuviai taip pat buvo paleisti užtarus juos dr. Elkesui). Vėliau tais pačiais metais Leokadija iš Kauno geto išnešė mažametę Fridmanaitę ir perdavė ją patikimiems žmonėms. Nuolat rūpinosi jos likimu ir toliau. Prireikus pervesdavo į saugesnius namus. Galop policijos buvo susekta ir išvežta į Vokietiją, kur kalėjo pusantrų metų. Daktaras Šlomas Nabriskis ir Baruchas Voščinas gyvi sulaukė karo pabaigos ir repatrijavo į Izraelį. Daktaras Š. Nabriskis iki pensijos vadovavo Kfar Sabos ligoninės ginekologijos skyriui. Leokadija Šlepetytė vėliau grįžo į gimtuosius Pakalnius Utenos rajone ir ten nugyveno likusį gyvenimą.