Rescuers of Jews
Bumšas Bronislovas
Karo vėtrose išgelbėti gyvenimai
Gražvydas Balčiūnaitis
Prieš du dešimtmečius vietos spaudoje pasirodė buvusio Vabalninko vaistininko žydo Iljos Govšovičiaus atsiminimai, juos lydėjo istoriko Jono Aničo ir gydytojo Gedimino Lipnicko straipsniai. Ši istorija nėra nauja, tačiau šiandien žinome dar daugiau faktų, kuriuos prasminga sudėlioti. Seniai laikas atiduoti pagarbą drąsiems, žmogaus gyvybę išgelbėjusiems žmonėms. Kad kuo mažiau būtume skolingi istorijai.
Galime pasidžiaugti, jog garbės misija atlikta. Rudeniop Lietuvos Respublikos prezidentė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Eleną Levanienę, kunigus Kazimierą Kriščiūną ir Bronislovą Bumšą (visus tris – po mirties) ir vienintelę tų įvykių liudininkę Genovaitę Pečiulienę (Levanaitę).
JIE verti pagarbos
Pasvalio krašte holokaustas pražudė daugiau kaip pusantro tūkstančio žydų. Daugiausia atgulė Žadeikių ir Šedeikonių miškuose, žinomos dar kelios žudynių vietos.
Aprimus karo audroms pradėjo aiškėti daugybė dramatiškų istorijų, tragiškų ir su laiminga pabaiga. Pavieniai išsigelbėjimo atvejai prilygsta stebuklui, kiekviena išsaugota gyvybė – milžiniškas laimėjimas. Išlikti vokiško tikslumo žudymo mašinoje buvo beveik neįmanoma. Beveik...
Joniškėlio gydytojas M. Lichtenšteinas laiku išlipo iš traukinio, vežančio į mirtį, salotietę Genutę Chaitaitę iš mirties kolonos ištraukė vaikystės draugas, seserys Icikaitės slėpėsi tvarte po mėšlais Joniškėlyje, o viena žydaitė, tik per stebuklą likusi gyva, išsiropštė iš kapo duobės ir užaugo pas žmones Pamažupiuose.
Šiandien žinome keliolika mūsų krašto žmonių, žydų gelbėtojų. Kunigai: Joniškėlyje – Juozapas Liubšys, Juozapas Rukšys, Jonas Bubas, Pasvalyje – Juozapas Varnas, Kazimieras Kriščiūnas (kai kur jo pavardė rašoma Krikščiūnas – aut.), Grūžiuose – Bronislovas Bumšas, Pumpėnuose – Kazimieras Mozūras, Daujėnuose – Feliksas Ereminas, kaimyniniame Vabalninke – Matas Kirlys, Steponas Galvydis. Ir tiesiog geri žmonės – Adamkavičiai, Janoniai, Janiseliai, Effertai, Margiai... Tikėtina, sąrašą galėtume tęsti.
<...>
Trečioji slėptuvė: Grūžiai
Govšovičiui gerai pažįstamas provizorius Misevičius*, tuomet jau garbaus amžiaus žmogus, pėsčias išvaikščiojo apylinkes, kol surado žydui prieglobstį Grūžių kaime pas kleboną Bronislovą Bumšą. Čia kaip samdiniai slapta jau gyveno keli komjaunuoliai, Govšovičius užėmė bažnyčios tarno vietą. Dėl visa ko teko pramokti lietuviškų kaimo manierų. Nuošaliame Grūžių kaime jis išgyveno iki karo pabaigos. B. Bumšas išrūpino dokumentus ir buvęs Vabalninko vaistininkas vėl tapo pilnateisiu piliečiu. Vėliau jis su didele pagarba atsiliepė apie kleboną, kaip įdomią, didelės erudicijos ir geros širdies asmenybę.
Yra netiesioginių liudijimų, kad B. Bumšas išgelbėjo ar bent bandė gelbėti ir daugiau žmonių, žydų ir sovietinių aktyvistų. Dar kunigaudamas Pumpėnuose vieną naktį paleidęs klebonijoje uždarytus aktyvistus, už ką ir buvęs perkeltas į Grūžius. Galbūt apie tai liudija užrašas ant paminklo Grūžių kapinėse: „Vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs nuo mirties 40 jaunuolių“. Apie kunigą B. Bumšą išsamų straipsnį yra paskelbęs Jonas Aničas.
Baigiantis karui ir grįžtant sovietų armijai Govšovičius gavo vertėjo tarnybą, nes mokėjo vokiečių kalbą. Tokiu būdu nukeliavo į Kauną ir netgi surado išlikusią gyvą savo žmoną. Apie tai Levanienei papasakojo kunigas K. Kriščiūnas.
*Apie šį žmogų jokių duomenų nepavyko rasti. Jis neabejotinai vertas didžiausios pagarbos.
<...>
Literatūra
Aničas J. Kun. Bronislovas Bumšas (1888–1945) // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2005, Nr. 2 (19).
Aničas J. Taurios dvasios kunigas // Darbas. – 1990 sausio 23, Nr. 9.
XX amžiaus Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės / Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas (sudaryt. A.
Garbauskas, M. Garbauskienė). – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007.
Esu dėkingas // Darbas. – 1989 lapkričio 23, Nr. 140.
Ir be ginklo kariai: [straipsnių rinkinys] / sudaryt. S. Binkienė. – Vilnius: Mintis, 1967.
Jie gyveno Vabalninke, 1925–1941: fotoalbumas / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (sudaryt. D. Epšteinaitė). – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.
Lipnickas G. Pagalbos ranka // Darbas. – 1990 sausio 23, Nr. 9.
- Balčiūnaitis G. Karo vėtrose išgelbėti gyvenimai [Pasvalio krašto muziejaus muziejininko straipsnis apie žydų gelbėjimą]// Šiaurietiški atsivėrimai. – 2012, Nr. 2.
Gražvydas Balčiūnaitis
Prieš du dešimtmečius vietos spaudoje pasirodė buvusio Vabalninko vaistininko žydo Iljos Govšovičiaus atsiminimai, juos lydėjo istoriko Jono Aničo ir gydytojo Gedimino Lipnicko straipsniai. Ši istorija nėra nauja, tačiau šiandien žinome dar daugiau faktų, kuriuos prasminga sudėlioti. Seniai laikas atiduoti pagarbą drąsiems, žmogaus gyvybę išgelbėjusiems žmonėms. Kad kuo mažiau būtume skolingi istorijai.
Galime pasidžiaugti, jog garbės misija atlikta. Rudeniop Lietuvos Respublikos prezidentė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Eleną Levanienę, kunigus Kazimierą Kriščiūną ir Bronislovą Bumšą (visus tris – po mirties) ir vienintelę tų įvykių liudininkę Genovaitę Pečiulienę (Levanaitę).
JIE verti pagarbos
Pasvalio krašte holokaustas pražudė daugiau kaip pusantro tūkstančio žydų. Daugiausia atgulė Žadeikių ir Šedeikonių miškuose, žinomos dar kelios žudynių vietos.
Aprimus karo audroms pradėjo aiškėti daugybė dramatiškų istorijų, tragiškų ir su laiminga pabaiga. Pavieniai išsigelbėjimo atvejai prilygsta stebuklui, kiekviena išsaugota gyvybė – milžiniškas laimėjimas. Išlikti vokiško tikslumo žudymo mašinoje buvo beveik neįmanoma. Beveik...
Joniškėlio gydytojas M. Lichtenšteinas laiku išlipo iš traukinio, vežančio į mirtį, salotietę Genutę Chaitaitę iš mirties kolonos ištraukė vaikystės draugas, seserys Icikaitės slėpėsi tvarte po mėšlais Joniškėlyje, o viena žydaitė, tik per stebuklą likusi gyva, išsiropštė iš kapo duobės ir užaugo pas žmones Pamažupiuose.
Šiandien žinome keliolika mūsų krašto žmonių, žydų gelbėtojų. Kunigai: Joniškėlyje – Juozapas Liubšys, Juozapas Rukšys, Jonas Bubas, Pasvalyje – Juozapas Varnas, Kazimieras Kriščiūnas (kai kur jo pavardė rašoma Krikščiūnas – aut.), Grūžiuose – Bronislovas Bumšas, Pumpėnuose – Kazimieras Mozūras, Daujėnuose – Feliksas Ereminas, kaimyniniame Vabalninke – Matas Kirlys, Steponas Galvydis. Ir tiesiog geri žmonės – Adamkavičiai, Janoniai, Janiseliai, Effertai, Margiai... Tikėtina, sąrašą galėtume tęsti.
<...>
Trečioji slėptuvė: Grūžiai
Govšovičiui gerai pažįstamas provizorius Misevičius*, tuomet jau garbaus amžiaus žmogus, pėsčias išvaikščiojo apylinkes, kol surado žydui prieglobstį Grūžių kaime pas kleboną Bronislovą Bumšą. Čia kaip samdiniai slapta jau gyveno keli komjaunuoliai, Govšovičius užėmė bažnyčios tarno vietą. Dėl visa ko teko pramokti lietuviškų kaimo manierų. Nuošaliame Grūžių kaime jis išgyveno iki karo pabaigos. B. Bumšas išrūpino dokumentus ir buvęs Vabalninko vaistininkas vėl tapo pilnateisiu piliečiu. Vėliau jis su didele pagarba atsiliepė apie kleboną, kaip įdomią, didelės erudicijos ir geros širdies asmenybę.
Yra netiesioginių liudijimų, kad B. Bumšas išgelbėjo ar bent bandė gelbėti ir daugiau žmonių, žydų ir sovietinių aktyvistų. Dar kunigaudamas Pumpėnuose vieną naktį paleidęs klebonijoje uždarytus aktyvistus, už ką ir buvęs perkeltas į Grūžius. Galbūt apie tai liudija užrašas ant paminklo Grūžių kapinėse: „Vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs nuo mirties 40 jaunuolių“. Apie kunigą B. Bumšą išsamų straipsnį yra paskelbęs Jonas Aničas.
Baigiantis karui ir grįžtant sovietų armijai Govšovičius gavo vertėjo tarnybą, nes mokėjo vokiečių kalbą. Tokiu būdu nukeliavo į Kauną ir netgi surado išlikusią gyvą savo žmoną. Apie tai Levanienei papasakojo kunigas K. Kriščiūnas.
*Apie šį žmogų jokių duomenų nepavyko rasti. Jis neabejotinai vertas didžiausios pagarbos.
<...>
Literatūra
Aničas J. Kun. Bronislovas Bumšas (1888–1945) // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2005, Nr. 2 (19).
Aničas J. Taurios dvasios kunigas // Darbas. – 1990 sausio 23, Nr. 9.
XX amžiaus Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės / Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas (sudaryt. A.
Garbauskas, M. Garbauskienė). – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007.
Esu dėkingas // Darbas. – 1989 lapkričio 23, Nr. 140.
Ir be ginklo kariai: [straipsnių rinkinys] / sudaryt. S. Binkienė. – Vilnius: Mintis, 1967.
Jie gyveno Vabalninke, 1925–1941: fotoalbumas / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (sudaryt. D. Epšteinaitė). – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.
Lipnickas G. Pagalbos ranka // Darbas. – 1990 sausio 23, Nr. 9.
- Balčiūnaitis G. Karo vėtrose išgelbėti gyvenimai [Pasvalio krašto muziejaus muziejininko straipsnis apie žydų gelbėjimą]// Šiaurietiški atsivėrimai. – 2012, Nr. 2.