Rescuers of Jews
Kareiva Pranas
PRANAS KAREIVA, EMILIJA KAREIVIENĖ
Pranas ir Emilija Kareivos 1939 metais apsigyveno Ylių k., netoli Alsėdžių. Ūkininkavo Emilijos tėvų ūkyje, bendravo su Alsėdžių žydais, mat jie iš Kareivų pirko paukščius, veršelius, medų. Pranas Kareiva mokėjo rusų, vokiečių kalbas ir tai ne kartą išgelbėjo jam gyvybę. Jau trečią nacių okupacijos dieną – 1941-ųjų birželio 24-ąją – baltaraiščiai Alsėdžių ir aplinkinių kaimų žydus suvarė į laikiną stovyklą. Ten pateko ir Sara Braudienė su dukra Gita Braudaite bei Dina Lipman. Vėliau Sara Braudienė su dukra pateko į Telšių getą. Supratęs, kad išlaisvinti pažįstamos Braudienės ir jos dukros nepavyks, Pranas Kareiva kaip įmanydamas stengėsi padėti kitaip: Alsėdžių gete įkalintiems kaimynams P. Kareiva slapta perduodavo produktų: muilo, acto, silkės, papirosų. Liepą Alsėdžių getas buvo likviduotas, visi žydai sušaudyti; laikinai buvo palikta gyventi tik kailiadirbio Faktoriaus šeima, kol baigs dirbti iš aplinkinių kaimų valstiečių suvežtus kailius. Pranas Kareiva pasinaudojo šia aplinkybe ir slapta pasistengė supirkti iš valstiečių kuo daugiau kailių žaliavos, taip pat jau išdirbtas odas iš krautuvės, kurios turėjo būti perduotos okupacinei valdžiai, ir viską nuvežė Faktoriams „išdirbti“, kad šie turėtų daugiau laiko pasirengti pabėgimui. 1941-ųjų rugpjūtį Juozas Straupis suorganizavo Faktorių šeimos išvežimą iš Alsėdžių ir jie pasislėpė Šarnelės kaime ūkininko Juozo Kerpausko sodyboje. Pranas Kareiva kada tik galėdamas stengėsi perduoti Faktoriams maisto. Pasak Saros Braudienės, Gitos Braudaitės, Dinos Lipman, Srolio Faktoriaus ir Feigės Faktorienės, Pranas Kareiva pažinojo beveik visus Alsėdžių apskrityje besislapsčiusius žydus ir stengėsi kuo galėdamas visiems padėti.
Kai pabėgo iš Telšių geto, Sara Braudienė su dukra Gita ir Dina Lipman galiausiai laimingai pateko pas Alsėdžių pakraštyje su keturiolikmečiu sūnumi gyvenusią mokytoją Emiliją Vitkevičienę, kur jau slapstėsi Miriam ir Rachelė (Rut) Blochaitės bei Anela Šneiderytė. Deja, po dviejų mėnesių, kaimynams ėmus įtarti, kad Vitkevičienė slepia žydus, Sara ir Gita Braudės su Dina Lipman turėjo ieškotis saugesnės vietos: bėglės patraukė į Ylius pas Praną ir Emiliją Kareivas. Jie šiltai priėmė moteris ir metus keturis mėnesius dalijosi su jomis maistu ir pastoge. Bet 1942–1943 metų žiemą Pranas Kareiva pajuto didesnį policijos susidomėjimą juo, jį netgi tardė, todėl savo globotines jis suskubo išvežti pas tolimus žmonos Emilijos giminaičius – brolį ir seserį Praną ir Juliją Gadeikius, kurie gyveno prie Platelių, Babrungėnuose. Pas šiuos gerus žmones Braudienė, Braudaitė ir Lipmanaitė išbuvo iki 1944 metų pavasario, bet vėlgi iškilus grėsmei, kad kaimynai gali įskųsti Gadeikius, trys bėglės vėl parėjo pas Kareivas ir čia buvo globojamos ir slapstomos iki 1944 metų spalio.
Pranas ir Emilija Kareivos 1939 metais apsigyveno Ylių k., netoli Alsėdžių. Ūkininkavo Emilijos tėvų ūkyje, bendravo su Alsėdžių žydais, mat jie iš Kareivų pirko paukščius, veršelius, medų. Pranas Kareiva mokėjo rusų, vokiečių kalbas ir tai ne kartą išgelbėjo jam gyvybę. Jau trečią nacių okupacijos dieną – 1941-ųjų birželio 24-ąją – baltaraiščiai Alsėdžių ir aplinkinių kaimų žydus suvarė į laikiną stovyklą. Ten pateko ir Sara Braudienė su dukra Gita Braudaite bei Dina Lipman. Vėliau Sara Braudienė su dukra pateko į Telšių getą. Supratęs, kad išlaisvinti pažįstamos Braudienės ir jos dukros nepavyks, Pranas Kareiva kaip įmanydamas stengėsi padėti kitaip: Alsėdžių gete įkalintiems kaimynams P. Kareiva slapta perduodavo produktų: muilo, acto, silkės, papirosų. Liepą Alsėdžių getas buvo likviduotas, visi žydai sušaudyti; laikinai buvo palikta gyventi tik kailiadirbio Faktoriaus šeima, kol baigs dirbti iš aplinkinių kaimų valstiečių suvežtus kailius. Pranas Kareiva pasinaudojo šia aplinkybe ir slapta pasistengė supirkti iš valstiečių kuo daugiau kailių žaliavos, taip pat jau išdirbtas odas iš krautuvės, kurios turėjo būti perduotos okupacinei valdžiai, ir viską nuvežė Faktoriams „išdirbti“, kad šie turėtų daugiau laiko pasirengti pabėgimui. 1941-ųjų rugpjūtį Juozas Straupis suorganizavo Faktorių šeimos išvežimą iš Alsėdžių ir jie pasislėpė Šarnelės kaime ūkininko Juozo Kerpausko sodyboje. Pranas Kareiva kada tik galėdamas stengėsi perduoti Faktoriams maisto. Pasak Saros Braudienės, Gitos Braudaitės, Dinos Lipman, Srolio Faktoriaus ir Feigės Faktorienės, Pranas Kareiva pažinojo beveik visus Alsėdžių apskrityje besislapsčiusius žydus ir stengėsi kuo galėdamas visiems padėti.
Kai pabėgo iš Telšių geto, Sara Braudienė su dukra Gita ir Dina Lipman galiausiai laimingai pateko pas Alsėdžių pakraštyje su keturiolikmečiu sūnumi gyvenusią mokytoją Emiliją Vitkevičienę, kur jau slapstėsi Miriam ir Rachelė (Rut) Blochaitės bei Anela Šneiderytė. Deja, po dviejų mėnesių, kaimynams ėmus įtarti, kad Vitkevičienė slepia žydus, Sara ir Gita Braudės su Dina Lipman turėjo ieškotis saugesnės vietos: bėglės patraukė į Ylius pas Praną ir Emiliją Kareivas. Jie šiltai priėmė moteris ir metus keturis mėnesius dalijosi su jomis maistu ir pastoge. Bet 1942–1943 metų žiemą Pranas Kareiva pajuto didesnį policijos susidomėjimą juo, jį netgi tardė, todėl savo globotines jis suskubo išvežti pas tolimus žmonos Emilijos giminaičius – brolį ir seserį Praną ir Juliją Gadeikius, kurie gyveno prie Platelių, Babrungėnuose. Pas šiuos gerus žmones Braudienė, Braudaitė ir Lipmanaitė išbuvo iki 1944 metų pavasario, bet vėlgi iškilus grėsmei, kad kaimynai gali įskųsti Gadeikius, trys bėglės vėl parėjo pas Kareivas ir čia buvo globojamos ir slapstomos iki 1944 metų spalio.