Rescuers of Jews

Paškevič-Tomaševskaja Elžbieta Sofija

Nuo 1940 metų gydytojų Josifo ir Miros Dubrovinų šeima kartu su savo vaikais 1935 m. gimusiu Jevgenijumi ir 1940 m. gimusia Irina gyveno Vilniuje. Pora savaičių prieš prasidedant karui, pas juos į svečius iš Rusijos atvažiavo Miros Dubrovinos sesuo Tavita Abramovič su dviem savo vaikais: Marku (gim. 1929 m.) ir Jurijumi (gim. 1936 m.)
Pačią pirmą karo Lietuvoje dieną Josifas Dubrovinas moteris su vaikais įsodino į traukinį, važiavusį Minsko link. Pats liko dirbti karo ligoninėje ir 1942 m. žuvo. Traukinį su bėgliais vokiečiai sustabdė ties Voronovu. Visi atsidūrė miške. Mira Dubrovina nusprendė grįžti į Vilnių: susirado vežiką su arkliu, tačiau ties Šalčininkais vežimas sulūžo ir čia, šalikelėje sėdinčius bėglius užkalbino pro šalį ėjusi moteris. Ji paaiškino, kad grįžti į Vilnių jiems negalima, ten jau prasidėjo žydų gaudynės ir pasiūlė savo pagalbą. Tai buvo Šalčininkų gyventoja Marija Paškevič. Sutemus, ji sugrįžo su savo dukra Elžbieta Paškevič (vėliau Tomaševskaja) ir visus bėglius – dvi moteris ir keturis vaikus parsivedė pas save namo. Savo namuose moterys įrengė slaptą kambarį su dviem išėjimais, pavojui iškilus visi slėpdavosi kiemo rūsyje, pragyvendavo jame po kelias paras, naktimis besislapstantiems maistą nešiodavo Elžbieta Tomaševskaja. Taip ir sulaukė visi karo pabaigos.
Dvi tikinčios moterys, rizikuodamos savo gyvybe, išgelbėjo dvi moteris ir keturius vaikus. 2000-iais metais Marijai Paškevič ir Elžbietai Tomaševskajai suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardai.

You are currently using the mobile version of this website.

Switch to mobile view
Mobile version