Rescuers of Jews
Pečkaitis Konstantinas
Glikų šeima – tėvai ir 5 vaikai gyveno Kudirkos Naumiestyje, Lietuvos pietvakariuose. Vokietijos armijos daliniai įžengė į miestą pačią pirmąją karo dieną –1941-ųjų birželio 22-ąją. O liepos 4-tą jau buvo nužudyti miestelio vyrai žydai, tarp kurių buvo ir Glikų šeimos galva Jankelis Glikas ir vyriausias sūnus Leiba.
Rugsėjo pradžioje vienas policininkas įspėjo Pesę Glikaitę, kad vokiečiai planuoja „akciją“. Draugiškai nusiteikusiam valstiečiui padedant, likusieji Glikų šeimos nariai sugebėjo išvykti iš miesto. 1941 metų rugsėjo 15-tą dieną buvo sunaikinti likusieji Kudirkos Naumiesčio žydai.
Malka Glikienė ir keturi jos vaikai – Pesė, Kopelis (Chaimas), Mina ir Izaokas kartu ir atskirai slapstėsi per visą okupacijos laikotarpį. Ilgesnį ar trumpesnį laiką jiems padėjo ir pavieniai asmenys, ir valstiečių šeimos – viso daugiau nei 20 šeimų.
Juzės ir Konstantino Pečkaičių šeimoje Rūdžių kaime, Šakių rajone 1942 metais surado prieglobstį Izaoko Gliko brolis Kopelis (Chaimas) ir sesuo Pesė Glikaitė. Kai Pečkaičių ūkio darbininkai pradėjo įtarinėti, kad kažkokie žmonės gyvena šeimininkų namuose, Konstantinas Pečkaitis surado broliui ir seseriai Glikams slapstymosi vietą pas savo pusbrolį Pečkaitį, gyvenusį Urvinių kaime.
Pačioje karo pradžioje patyrę artimųjų netektis, išvadavimo sulaukė šie Glikų šeimos nariai – motina Malka Glikienė ir vaikai – Pesė, Kopelis (Chaimas), Mina ir Izaokas.
Iš Izaoko Gliko prisiminimų: Visi žinojo, kad slėpti žydus arba jiems padėti yra mirtinai pavojinga. Tie, kurie padėjo, rizikavo savo šeimos ir artimųjų gyvybėmis. Slėpusius ir jų slepiamus žmones hitlerininkai grasino sušaudyti vietoje, o visą turtą, pastatus – sudeginti. Mes neturėjome nei pinigų, nei vertingų daiktų atlygiui, tačiau žmonės rizikuodavo padėdami veltui. Lietuviai ūkininkai buvo drąsūs ir išradingi – mokėjo įruošti slėptuves.
Izaokas Glikas parašė išsamius prisiminimus apie tuos žmones, kurie padėjo jam asmeniškai ir kurių vardus jis prisimena, dešimt Glikų šeimos gelbėtojų pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jeruzalėje, dauguma apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.
Rugsėjo pradžioje vienas policininkas įspėjo Pesę Glikaitę, kad vokiečiai planuoja „akciją“. Draugiškai nusiteikusiam valstiečiui padedant, likusieji Glikų šeimos nariai sugebėjo išvykti iš miesto. 1941 metų rugsėjo 15-tą dieną buvo sunaikinti likusieji Kudirkos Naumiesčio žydai.
Malka Glikienė ir keturi jos vaikai – Pesė, Kopelis (Chaimas), Mina ir Izaokas kartu ir atskirai slapstėsi per visą okupacijos laikotarpį. Ilgesnį ar trumpesnį laiką jiems padėjo ir pavieniai asmenys, ir valstiečių šeimos – viso daugiau nei 20 šeimų.
Juzės ir Konstantino Pečkaičių šeimoje Rūdžių kaime, Šakių rajone 1942 metais surado prieglobstį Izaoko Gliko brolis Kopelis (Chaimas) ir sesuo Pesė Glikaitė. Kai Pečkaičių ūkio darbininkai pradėjo įtarinėti, kad kažkokie žmonės gyvena šeimininkų namuose, Konstantinas Pečkaitis surado broliui ir seseriai Glikams slapstymosi vietą pas savo pusbrolį Pečkaitį, gyvenusį Urvinių kaime.
Pačioje karo pradžioje patyrę artimųjų netektis, išvadavimo sulaukė šie Glikų šeimos nariai – motina Malka Glikienė ir vaikai – Pesė, Kopelis (Chaimas), Mina ir Izaokas.
Iš Izaoko Gliko prisiminimų: Visi žinojo, kad slėpti žydus arba jiems padėti yra mirtinai pavojinga. Tie, kurie padėjo, rizikavo savo šeimos ir artimųjų gyvybėmis. Slėpusius ir jų slepiamus žmones hitlerininkai grasino sušaudyti vietoje, o visą turtą, pastatus – sudeginti. Mes neturėjome nei pinigų, nei vertingų daiktų atlygiui, tačiau žmonės rizikuodavo padėdami veltui. Lietuviai ūkininkai buvo drąsūs ir išradingi – mokėjo įruošti slėptuves.
Izaokas Glikas parašė išsamius prisiminimus apie tuos žmones, kurie padėjo jam asmeniškai ir kurių vardus jis prisimena, dešimt Glikų šeimos gelbėtojų pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jeruzalėje, dauguma apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.