Rescuers of Jews
Radlinskienė Felicija
Jonas ir Felicija Radlinskai su trimis savo dukterimis Elena, Rože ir Maryte gyveno Alytaus rajone, Butrimonių valsčiuje, Raižių kaime. Jonas Radlinskas nuomavo žemę ir vos sugebėdavo išmaitinti savo šeimos narius. Deja, šios šeimos laukė daug didesni išbandymai, nei kasdieniniai nepritekliai. 1942-ųjų rudenį, Radlinskų namo duris pravėrė Butrimonių prekybininko, mėsos parduotuvės savininko dukterys Dora ir Šifra Reznikaitės. Prieš 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją, kai buvo sušaudyti visi Butrimonių miestelio žydai, seserys Reznikaitės pabėgo ir, nuolat kentėdamos alkį, vaikščiojo iš kaimo į kaimą, slapstėsi pas valstiečius, kartais gaudamos prieglobstį kelioms dienoms, kartais porai mėnesių. Drabužiai, kuriuos jos dėvėjo, pavirto į skarmalus. Jonas ir Felicija Reznikų šeimą pažinojo dar prieš karą, todėl jiems buvo labai skaudu girdėti, kad iš didelės Reznikų šeimos liko gyvos tik dvi dukterys – Dora ir Šifra.
Jonas ir Felicija Radlinskai pagailėjo jaunųjų pabėgėlių ir sutiko paslėpti merginas. Jos slapstėsi įvairiose sodybos vietose – namo rūsyje, palėpėje, kluone, vasarą kartais slėpdavosi laukuose, šieno kūgiuose. Buvo iškasta duobė-slėptuvė ir kambaryje, po lova, kur Dora-Elenutė ir Šifra-Rožytė slėpdavosi iškilus netikėtam pavojui. Felicija išmokino merginas siūti, kad, ištisas dienas praleisdamos slėptuvėje, jos turėtų kuo užsiimti. Kai Radlinskų šeima susirinkdavo vakarienei, būdavo užtraukiamos užuolaidos ir prie Radlinskų šeimos narių prisijungdavo ir Dora su Šifra. Jonas ir jo žmona Felicija nemokėjo skaityti, todėl Dora arba Šifra jiems perskaitydavo laikraščius, stengdavosi surasti žinių apie visiems rūpimas fronto naujienas. Gyvendamos pas Radlinskus, 1944-ųjų rugpjūtį Dora ir Šifra sulaukė išlaisvinimo. Pradžioje jos trumpam sugrįžo į savo namus Butrimonyse, vėliau apsigyveno Kaune. Dora Reznikaitė-Lipkovičienė Kaune gyvena ir dabar, o jos sesuo Šifra Reznikaitė (vėliau Eidelmanienė) 1970 m. emigravo į Izraelį, kur gyveno iki savo gyvenimo pabaigos. Abi seserys visą gyvenimą palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
Jonas ir Felicija Radlinskai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 2000 metais.
Jonas ir Felicija Radlinskai pagailėjo jaunųjų pabėgėlių ir sutiko paslėpti merginas. Jos slapstėsi įvairiose sodybos vietose – namo rūsyje, palėpėje, kluone, vasarą kartais slėpdavosi laukuose, šieno kūgiuose. Buvo iškasta duobė-slėptuvė ir kambaryje, po lova, kur Dora-Elenutė ir Šifra-Rožytė slėpdavosi iškilus netikėtam pavojui. Felicija išmokino merginas siūti, kad, ištisas dienas praleisdamos slėptuvėje, jos turėtų kuo užsiimti. Kai Radlinskų šeima susirinkdavo vakarienei, būdavo užtraukiamos užuolaidos ir prie Radlinskų šeimos narių prisijungdavo ir Dora su Šifra. Jonas ir jo žmona Felicija nemokėjo skaityti, todėl Dora arba Šifra jiems perskaitydavo laikraščius, stengdavosi surasti žinių apie visiems rūpimas fronto naujienas. Gyvendamos pas Radlinskus, 1944-ųjų rugpjūtį Dora ir Šifra sulaukė išlaisvinimo. Pradžioje jos trumpam sugrįžo į savo namus Butrimonyse, vėliau apsigyveno Kaune. Dora Reznikaitė-Lipkovičienė Kaune gyvena ir dabar, o jos sesuo Šifra Reznikaitė (vėliau Eidelmanienė) 1970 m. emigravo į Izraelį, kur gyveno iki savo gyvenimo pabaigos. Abi seserys visą gyvenimą palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
Jonas ir Felicija Radlinskai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 2000 metais.