Iš Frumos Kučinskienės prisiminimų
apie Nataliją Fugalevičiūtę

Buvau slepiama įvairiose vietose, ne visur jaučiausi saugi, gyvenau svetimu vardu. Mano brangioji Natalija Fugalevičiūtė tai jautė ir vienintelė mane lankė. Aš jaučiau jos meilę ir rūpestį ir visada labai laukdavau. Žiemos dienomis rymodavau prie lango palėpėje, laukdama atskrendančio paukštelio lyg ženklo, kad tą vakarą Nataša mane aplankys.
Mus gaubusioje tamsoje ji tapo tikru šviesuliu daugeliui žmonių. Nataša visada pasirodydavo ten, kur buvo pavojingiausia. Jos nepaprastas grožis ir ramybė suklaidindavo ir netikėtai pasirodančius SS karininkus. Jai pavykdavo įkalbėti ir kitus žmones, kad priimtų į savo namus bėglius iš geto.