Ženė Kalvariskytė-Živulinskienė

Gimiau 1926 m.
Mano tėvai turėjo ūkį ir dirbo žemę, kaip ir mano seneliai bei prosenoliai. Kai prasidėjo karas, jie viską metė ir stengėsi išsaugoti savo gyvybes.
Karo pradžioje patekau į getą. Vėliau man pasisekė pabėgti. Per visą karą mane ir mano šeimą slėpė Antano Adomyno šeima, kuri gyveno Lazdijų rajono Kelmynų kaime. Mes slėpėmės tvarte po žeme. Už kelių metrų nuo tos vietos baigiantis karui vokiečių kareiviai išsikasė apkasus. Mes girdėjome, kaip jie tarpusavyje kalbėjosi. Tuo metu turėjome būti nepaprastai atsargūs.
1944 m. rugpjūčio 1 d. mus išvadavo Raudonoji armija.
Aš, mano tėvai ir seserys likome gyvi. Visi kiti giminaičiai žuvo: tetos, dėdės ir visi visi...

Kaunas, 2001 m. kovo 22 d.

Su adata širdyje. Getų ir Koncentracijos stovyklų kalinių atsiminimai.
With a Needle in the Heart. Memoirs of Former Prisoners of Ghettos and Concentration Camps. Vilnius, 2003