Katzų vestuvės gete

Šiaulietis Nathanas Katzas su savo gimine1941 metais vasarą buvo įkalintas Šiaulių gete. Ten jis sutiko tokio paties likimo draugę iš Kybartų Simą. Jauni žmonės pamilo vienas kitą. 1943 metais vokiečiams pradėjus patirti fronte nesėkmes, gete gyvenimas tapo dar žiauresnis, pasklido kalbos, kad getas bus likviduotas, o belaisviai išvežti į Aušvicą. O dar gete buvo manoma, kad jei pora susituokusi, sutuoktinius į koncentracijos stovyklą išveš kartu. Todėl 1943 metais rugpjūčio 23 dieną Nathanas Katzas ir Sima gete, žydų taryboje, susituokė. Viskas buvo atlikta greitomis be tradicinės chupos, Nathanas tik ištarė savo Simai: „Hari et mekudešes li be tabat cu, kedas Mošė ve’Isroel („Su šiuo žiedu tu man paskirta pagal Mozės ir Izraelio įstatymą“) – vestuvių ceremonija netruko nė penkių minučių. Šiaulių geto viršininkas kvatojo iš tų vestuvių, sakydamas, kad Hitleris visus žydus mato jau tik kaip muziejų eksponatą, ir įsakė radistu dirbusiam lietuviui nufotografuoti jaunuosius, o nuotrauką atidėti būsimo muziejaus apie išnykusią padermę archyvui. Bet Katzai nelaukė nei kol taps muziejiniais eksponatais, nei kol bus likviduotas getas. Tais pačiais 1943 metais, netrukus po Vaikų akcijos Šiaulių gete, Nathanas su žmona Sima ir tėvu Aronu, padedami Arono pažįstamo rietaviškio Antanaičio, pabėgo iš geto ir slapstėsi Telšių apylinkėse pas ūkininkus Oną ir Joną Žilevičius. Šios šeimos pasiaukojimu ir nežmoniškomis pastangomis Nathanas ir Sima Katzai 1944 metais sulaukė karo Lietuvoje pabaigos. Na o po karo Nathanas kartą Vilniuje netikėtai sutiko tą patį lietuvį radistą-fotografą. Šis neteko žado, pamatęs gyvą ir sveiką „planuotą muziejaus eksponatą“, ir net susizgribo surasti garsiąją nuotrauką. Pasak Nathano Katzo, jie su Sima bene vienintelė pasaulyje gete susituokusi pora, turinti oficialią savo vestuvių nuotrauką.