Rescuers of Jews

Ūkininkai Juozapas ir Ona Mureikos, jų sūnus Stasys Vladas Mureika ir dukra Matilda Gražina Mureikaitė (dabar Blažienė) gyveno Akėčių kaime, Lukšių valsčiuje, Šakių apskrityje. 1944 m. pavasarį šiuos kraštus pasiekė anglų kalbos mokytoja Rachelė Kapalavičiūtė-Feinberg, kurią Mureikų šeima priglaudė ir slapstė savo sodyboje, kol vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos. Kauno gete kalinei Rachelei Kapalavičiūtei-Feinberg pavyko pabėgti iš žydų kolonos, varomos į Aleksoto aviacijos dirbtuves. Pasitraukusi nuo grupės, Rachelė pėsčiomis ėjo Šakių kryptimi, nes žinojo, kad tame krašte gyventojai jau slapstė keletą žydų. Eidama panemune ir miškais, pasiekė Liepalotus. Pamačiusi už malūno sodybą su kryžiumi, nutarė paprašyti prieglobsčio ten gyvenusio siuvėjo Bačėno. Ši šeima Rachelę priglaudė kelioms paroms. Kadangi siuvėjas Bačėnas gyveno per daug viešoje vietoje, jis paprašė Akėčiuose gyvenusios Mureikų šeimos priglausti Rachelę ilgesniam laikui. Jiems sutikus, Rachelė buvo slapstoma gyvenamo namo viršutiniame aukšte, sodo krūmynuose, o apie artėjančius įtartinus asmenis Rachelę perspėdavo Mureikų sūnus Stasys Vladas ir ji spėdavo pasislėpti. Vėliau tėvas ir sūnus Mureikos sodo viduryje, viename iš dobilų kaugių, įrengė Rachelei slėptuvę, kurioje ji kurį laiką gyveno. Mureikų šeima saugojo ir globojo Rachelę iki 1944-ųjų rugpjūčio pabaigos, kol sovietų armija pralaužė frontą. Labai artimai šeimos bendravo ir po karo, iki pat Rachelės Feinberg išvykimo nuolat gyventi į Izraelį, vėliau bendravimas tęsėsi laiškais. Iš Rachelės laiško: Aš dažnai apie kiekvieną iš jūsų galvoju, ir jei man pasisekė pamatyti mano taip ilgai geidžiamą Tėvynę, tai čia tik Tėvelio ir Mamytės, amžiną Jiems atilsį, dėka...“